Apie tai, ko vaikus mokys „Gyvenimo įgūdžių“ pamokose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė ir publicistas, visuomenės procesų analitikas Ramūnas Aušrotas.
Ko bus siekiama „Gyvenimo įgūdžių“ pamokose?
A. L. Andriuškevičienė: „Gyvenimo įgūdžių“ programa yra labai plati, jos pagrindas yra socialinis-emocinis ugdymas, papildytas augančiam žmogui svarbiomis temomis, tokiomis kaip psichoaktyvių medžiagų prevencija, savižudybių, smurto, patyčių prevencija, lytiškumo ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga ir sveikatos ugdymas bendrąja prasme. <...>
Tų reakcijų nebūtų buvusių tokių, jei nebūtų pasirodžiusios daug dezinformacijos, kuri ir neramino tėvus.
Nerimą kelia lytiškumo ugdymo klausimai. Gal galite paminėti svarbiausius elementus, kuriuos norima išdėstyti šioje programoje?
A. L. Andriuškevičienė: „Gyvenimo įgūdžių“ programoje lytiškumo ugdymas sudaro 10–15 proc., bet šios programos temų pagrindas yra mokslu grįsta informacija ir žmogaus teisių perspektyva.
Vaikai yra mokomi pažinti save, brėžti ir gerbti asmenines ribas. Yra labai svarbu įgyti žinių, kas vyksta su fiziologiniais pokyčiais jų organizme, gebėti suprasti, kas su jais atsitinka bręstant.
Pavyzdžiui, su pirmų ir antrų klasių mokiniais, kada vaikai yra visai maži, mes susipažįstame su lyties organais ir kalbame apie tai, kokie yra tinkami ir netinkami prisilietimai, kada reikia sakyti griežtą ne, kada reikia pranešti suaugusiems. Vaikams bręstant prasideda pamokos apie kontracepcijos poreikį, apie planuotą ir neplanuotą nėštumą, supažindinama su pasėkmėmis.
Visus labiausiai audrinanti yra seksualinės orientacijos tema. Noriu pabrėžti, kad gyvenimo įgūdžių pamokose šia tema kalbama tik įvairovės kontekste, kada sakome, jog kiekvienas žmogus savaime yra vertybė ir jis yra laisvas, turintis teisę būti toks, koks yra. Ir kiekvienas žmogus yra priimtinas ir vertas pagarbos.
Su kokiais programos aspektais nesutinkate?
R. Aušrotas: Programa remiasi visai kita pasaulėžiūrine konsepcija nei anksčiau. Jei 2016 m. buvo paremta prigimtine lytiškumo, šeimos, žmogaus samprata, tai ši programa yra paremta postmodernistine žmogaus ir lyties samprata. Iš to kyla visa eilė dalykų. Ministro patarėja yra pasakiusi, kad šioje programoje šeima yra suprantama kaip žmonės, kurie realiu laiku rūpinasi vaiku. Čia yra postmodernistinės programos pavyzdys. Čia šeima gali būti bet kas. <...>
Leiskite žmonėms pasirinkti – lankyti tokias pamokas, ar ne. Pagrindinė tėvų protesto priežastis yra ta, kad ši programa yra privaloma. <...> Esminis dalykas yra tas, kad galime turėti skirtingus požiūrius, kas yra lytis ar šeima, bet negalima programa primesti vienos pasaulėžiūrinės sampratos. Šiuo atveju, ši programa primeta vieną pasaulėžiūrinį požiūrį, kas yra lytis, šeima, žmogus. Spręsti šią dilemą reikėtų paprastai – išimti lytiškumo dalį iš privalomos programos ir ją perkelti į neformalų švietimą.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
