Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pratybos vyko keturiuose sostinės rajonuose
Štai vienos Vilniaus gimnazijų rytas kieme prasidėjo nuo evakuacijos. Statistais registravosi apie pusė tūkstančio gyventojų, nors atėjo tik kelios dešimtys.
Teoriškai, vykstant evakuacijai, gyventojai turėtų ateiti į registracijos punktus, ten pasižymėti ir gauti tolimesnę pagalbą. Pavyzdžiui, maisto davinį iš „Maisto banko“.
Nors atėjo ne šimtai, o tik dešimtys gyventojų, bet visa jų registracija užtruko ilgiau nei valandą.
„Nesklandžiai, nes, kaip matote, yra eilė, yra uždelstumas, turėtų tiesiog eiti viskas automatu. Daug greičiau. Turėtų būti paruoštas iš karto transportas, žymiai greičiau turėtų registracija vykti, žymiai greičiau dalinamas maistas“, – pratybose trūkumų pastebėjo TV3 Žinių kalbintas vilnietis.
Kai kurie dalyviai autobusais buvo vežami į Ukmergę, Kelmę, Šiaulių rajoną, ar kitus regionus. O dalis pajudėjo geležinkelio stoties link – į Kauną evakuosis traukiniu.
Stotyje jau paruoštas iš anksto laukė ne tik traukinys, bet ir „maltiečiai“ su sumuštiniais, arbata ir užkandžiais.
Tikėtina evakuacijos kryptis – Lenkija
Viską iš šono stebėjo politikai ir institucijų vadai – būtent jų darbas yra sistemą sutvarkyti taip, kad sklandžiai evakuotųsi ne kelios dešimtys žmonių, kuriems viskas iš anksto paruošta, o šimtai tūkstančių, kai aplinkui vyraus chaosas, baimė, panika ir išankstinio pasiruošimo nebus.
„Aš manau, kol kas, pratybos vyksta labai neblogu tempu, kažkokių rimtesnių sutrikimų neturime, viskas vyksta pagal planą. Matome ir evakuacija kol kas be trikdžių“, – pozityviai pratybas įvertino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Bėdos atveju, tikėtina, kad dauguma evakuotųsi tolyn į vakarus – pirmiausia į Lenkiją. Kad pasiruošę tokioms situacijoms, giriasi ir Lietuvos geležinkeliai.
Bet paklausus, kiek turime traukinių, kurie gali jau esama europine vėže iš Kauno važiuoti tiesiai į Lenkiją – atsakymas iškalbingas.
„Mes, Lietuvoje, šiuo metu Lietuvos geležinkelių parke, neturime keleivinių traukinių, kurie galėtų važiuoti reguliaria europine vėže“, – konstatavo Lietuvos geležinkelių verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.
O ir į visus Lietuvos geležinkelių turimus keleivinius traukinius apskritai tilptų apie 10–15 tūkstančių žmonių.
Tokios parodomosios evakuacijos pratybos rengiamos jau ne pirmą kartą – anksčiau tai daryti reikėjo dėl Astravo grėsmės.
Vaizdas iš Astravo AE sukėlė nerimo
O Astravo atominė elektrinė, beje, vėl priminė apie save. Vilniečiai galėjo matyti danguje pakilusį dūmų stulpą. Vis tik Radiacinės saugos centras žmones ramina – tai aušinimo garai, kurie susiformuoja normalaus darbinio proceso metu, pavojaus nėra. Bet apie anksčiau pastebėtus evakuacijos pratybų trūkumus visuomenei institucijos kalba nenoriai. Paklausti, kokios didžiausios problemos ir trūkumai – nurodo tik perspėjimo sirenas.
„Nes mūsų sistema, jinai daugiau kaip 10 metų ir iš tikrųjų, laikas yra turėti naują, ką mes, manau sėkmingai darome. Ir kitas momentas, susijęs su sirenomis, nes turime vis dar nepakankamą skaičių sirenų, kurios šiuo metu dengia iki 70 proc. visos Lietuvos teritorijos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Renatas Požėla.
Vilniaus meras giriasi – mieste įrengtos naujos sirenos, nors vis tiek dar nepavyksta jomis padengti visos miesto teritorijos.
„Mes turime 94 sirenas, kurios įrengtos visai neseniai, kartu su PAGD. Jų padengiamumas, žinant Vilniaus teritoriją, yra dar probleminis“, – džiaugėsi ir kartu nerimavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Sirenas išgirdo ne visi
Bet net ir miesto centre, sirenų reikia įsiklausyti, o kai kurie kalbinti vilniečiai tikino jų nelabai girdėję.
„Girdim. Va dabar girdim, kai pasakėte“, – teigė vilnietis.
Kol vyksta gyventojų evakuacijos pratybos, treniruojasi ir kitos pajėgos. Viešojo saugumo tarnyba imitavo kilusias riaušes ir užimtą strategiškai svarbią vandenvietę.
Šaulių sąjunga taip pat treniravosi, kaip elgtis su diversantais.
„Įsitraukusi yra ir Lietuvos kariuomenė, šiuo metu paraleliai vyksta „Geležinio vilko“ pratybos, „Perkūno bastiono“, „Pasitikėjimo“ ir daug kitų pratybų, kuriose dalyvauja tiek Lietuvos kariuomenė, tiek sąjungininkai“, – sakė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Neskaičiuojant karių, šioms pratyboms, kurios truks visą savaitę, sutelkta apie 1200 įvairių institucijų pareigūnų, taip pat ir apie tūkstantis savanorių.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
