Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientą operuoja ne chirurgas, o robotas. Žinoma, jis čia pluša ne vienas, o jį valdo patyręs medikas. Ir tai jau jubiliejinė – 750-oji operacija, kurią atlieka robotas. Operacijos metu pacientui šalinama vėžio pažeista prostata, tad procedūra užtruks.
„Urologinės operacijos, jos gan ilgokos. Trunka dvi valandas, tris valandas, sunkesniais atvejais ir keturias. Tai operatorius operuoja sėdėdamas. Jam nereikia stovėti. Tai kaip chirurgui mažesnis fizinis krūvis, šitų operacijų atlikimui“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologinio skyriaus vedėjas Raimundas Venckus.
Vaizdas, kurį robotą valdantis chirurgas mato, yra 3D formato. Tad naudojami specialūs akiniai, per kuriuos chirurgas mato erdvinį vaizdą. Taip jis gali suprasti operuojamos vietos gylį, nebereikia atskirai apskaičiuoti. Maža to, roboto rankos viską daro tiksliai.
„Nes robotas, kaip žinia, jam rankos nedreba. Nei pirmadieniais, nei kitom savaitės dienom. Ir judesiai ganėtinai tikslūs ir galima atlikti ypatingai preciziškus įvairius veiksmus. Tas yra svarbu ypač dubens chirurgijoj, nes ten tokios svarbios gyvybinės struktūros labai arti viena kitos“, – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas Raimondas Šiaulys.
Jei robotas paliečia kaulą, chirurgo laikoma vairalazdė suvibruoja. Maža to, taip, sėdint nuotoliu, operacijas galima atlikti ir kovidu ar kita užkrečiama liga sergančiam pacientui.
„Šita įranga, mano, kaip ginekologo akimis žiūrint, robotinė chirurgija yra ideali gimdos vėžio chirurgijai ir ypatingai ligonėm, kurios turi labai didelį antsvorį. Kas eina dažnai su patologija gimdos vėžio. Nes robotui galvos dėl ligonio svorio neskauda. Jam nesvarbu, kokio storio pilvo siena yra, su juo gali dirbti ramiai ir panašiai“, – kalba R. Šiaulys.
Vienas iš roboto operuotų pacientų – Juozas iš Kuršėnų. Vyras po žarnyno operacijos praėjus 6 dienoms jau ruošiasi namo ir sako nė kiek nesuabejojęs, kai medikai jam pasiūlė gultis po mechaninių rankų valdomu skalpeliu.
„Aš nė kiek nesipriešinau, net apsidžiaugiau. Ne dėl to, kad gydytojo ranka nepasitikiu, bet technologijos vis žengia į priekį ir kai kuriais atvejais jos pralenkia žmogaus, kad ir patyrusio žmogaus ranką, pralenkia jo galimybes“, – sako Kuršėnų gyventojas Juozas Daunys.
Pačią pirmąją operaciją pasaulyje robotas atliko dar 1997-siais. Po ketverių metų Niujorke esantis chirurgas nuotoliniu būdu valdydamas robotą operavo pacientę, kuri ant operacinio stalo gulėjo Vokietijoje. O štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąją operacijas robotas atliko dar 2018-siais. Ir kol kas jis darbuojasi tik čia.
„Šita sritis vystysis. Be abejonės, atsiras daugiau robotų, ne vienas. Mums labai reikėtų dar antro. Ištobulėję dabar yra tie robotai, yra tobulesnių jau, manau, šita sritis sėkmingai vystysis“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
O vystytis tikrai yra kur. Štai medikai jau kalba apie netolimą ateitį, dar prieš kelerius metus daug kam galėjusią atrodyti kaip mokslinė fantastika. Medikai ateityje tikisi į ligoninės turimą robotinę sistemą integruoti dirbtinį intelektą.
„Integravus robotinį intelektą, mes galime tikėtis integruoti anatomijos žinias, integruoti magnetinio rezonanso, magnetinės tomografijos, integruoti duomenis apie šimtus ir tūkstančius buvusių tokių pačių operacijų“, – kalba Robotinės chirurgijos programos vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius.
Tokios, tiesa, dar tik eksperimentinės operacijos, pasaulyje jau yra atliekamos. Tad medikai planuoja, kad ateityje robotas pats atliks įžangines procedūras, o technologijom dar labiau išsivysčius, operacijas atliks nuo pradžios iki galo. Ir tai, anot medikų, nebėra tik svajonė.
