Dėl tokio brangimo šilumininkai didžiausią kaltę verčia šaltiems orams. Be to, ir pats kuras esą buvo pabrangęs.
Kauniečiai su nerimu laukia sąskaitų už centrinį šildymą. Vasaris, nors ir trumpiausias mėnuo, šią žiemą buvo pats šalčiausias. Šilumininkai skelbia, kad vasario sąskaitos bus didžiausios šį šildymo sezoną.
Tik tie, kas tūkstančius eurų paklojo už sienų apšiltinimą, dabar šildymo sąskaitų laukia ramiau.
Kaune šiluma tarp 5 didžiausių miestų vasarį buvo pati brangiausia. Kilovatvalandė kainavo 9,25 centus ir buvo didžiausia šį šildymo sezoną. Miesto šilumininkai neslepia – teks pinigines už praėjusį mėnesį miestiečiams pakratyti kaip šią žiemą dar neteko. Sąskaitos bus apie 20 procentų didesnės nei sausį.
„Už standartinio 50 kvadratinių metrų ploto butą senos statybos name gyventojai gaus vidutiniškai 96 eurų sąskaitą“, – sakė „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Šalčiausias šios žiemos mėnesis buvo 4 laipsniai šaltesnis negu sausis ir 5 negu pernai vasaris. Tai turėjo didžiausios įtakos šildymo sąskaitoms už vasario mėnesį.
Kaltas ir pabrangęs kuras
Daugelio miestų šilumininkai sąskaitas už vasarį dar tik ruošia, tačiau šilumininkų asociacijos vadovas perspėja, kad jos gali būti ir didesnės nei Kaune – regi brangimą vidutiniškai trečdaliu.
„Turiu nuliūdinti, vasario mėnesį sąskaitos bus gana didelės. Temperatūra buvo labai žema. Lyginant su sausiu, beveik 5 laipsniais žemesnė, net su pernai vasariu buvo 5 laipsniais žemesnė temperatūra. Tai reiškia, vienas laipsnis atitinka 5 procentų energijos suvartojimo vidutiniškai. Akivaizdu, dėl didesnio energijos suvartojimo apie 30 procentų bus didesnės sąskaitos“, – aiškino šilumos tiekimo įmonių asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Negana to, kad lauke oras buvo šaltesnis, dar ir pati kiekvienos kilovatvalandės kaina vasarį buvo didžiausia dėl pabrangusio kuro ir šį šildymo sezoną pridedamo 9 procentų PVM.
Vasarį vidutinė temperatūra buvo neigiama – -2,4 laipsnio, o sausį ir gruodį buvo teigiama – 2 laipsniai šilumos. Taigi šis beveik penkių laipsnių skirtumas, anot šilumininkų ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl sąskaitos už šilumą vasarį bus trečdaliu didesnės.
„Už vasarį galima tikėtis geriausiuose pastatuose 40-50 eurų, standartiniai sovietiniai 90-100 eurų, o blogiausiuose už vasarį gali siekti 150 eurų ir daugiau“, – sakė V. Lukoševičius.
Ragina prašyti kompensacijų
Šilumininkams grasinant tokiu šildymo brangimu, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ragina savo savivaldybėse prašyti kompensacijų, kas dar to nepadarė, jei šildymo sąskaita bus apie dešimtadaliu didesnė už jūsų mėnesio pajamas.
„Gali būti atvejų, kai dabar pasikeitė pajamų struktūra, jei anksčiau nereikėjo kompensacijos, gali atsitikti bėda ir jos prireikti. Žmogus bet kada gali kreiptis dėl tokios kompensacijos. Įvertinus pajamas bus kompensacija skirta“, – teigė ministrė.
Ministerija skelbia, kad, pavyzdžiui, už 50 kvadratinių metrų ploto būsto šildymą šiemet vienišas pensininkas, gaunantis vidutinę pensiją, turi mokėti ne daugiau 6 eurų, o senjorų šeima – ne daugiau 55 eurų. 2 vaikus auginantys sutuoktiniai, uždirbantys vidutinius atlyginimus, už 70 kvadratinių metrų ploto būsto šildymą turi mokėti ne daugiau 35 eurų. Jei prašantys kompensacijų neturi papildomo turto, šią sumą viršijančias išlaidas savivaldybės privalo kompensuoti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
