Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius ir politologas Vladimiras Laučius.
Donaldas Trumpas suteikė galimybę diktatoriams?
JAV veiksmai Venesueloje sukėlė audringą politikų ir ekspertų reakciją. Sakoma, kad tokie veiksmai tarsi suteikia galimybę diktatoriams, tokiems kaip Vladimiras Putinas, irgi veikti panašiai: įsiveržti ten, kur nori, ir daryti, ką nori, nepaisant tarptautinės teisės. Ar jūsų manymu, teisūs tie, kurie šitaip vertino šitą situaciją?
Pastarieji įvykiai Karakase sukėlė labai plačią komentarų audrą. Komentarų esama visokių ir kiti sako priešingai: pažiūrėkime pirmiausia į naują JAV nacionalinio saugumo strategiją, kuri akcentuoja esminį JAV naujosios laikysenos principą siekti stabilumo. Kitaip tariant, Venesueloje mes nepastebėjome bent kol kas jokios režimo kaitos ar bandymo pakeisti režimą.
Mes matome, kad buvę žmonės ir toliau vadovaus šaliai. Taigi, ko gero, čia įvyko dalykas, ką ir žadėjo JAV, išleisdama savo nacionalinio saugumo strategiją: imti rūpintis regionu, kuriame pati yra. Imti rūpintis, kad ten būtų elgiamasi tvarkingiau, kad būtų taisyklių laikomasi, o ne jos griaunamos. Taisyklių įtvirtinimas projektuojant karinę galią, strateginę galią ir ši žinia kaip tik diktatorius turėtų anaiptol neraminti, o gerokai jaudinti.
O ką daryti su tarptautine teise? Kaip dėl Jungtinių Tautų mandatų ir visų tokių panašių dalykų?
Čia klausimas keblesnis ir platesnis. Ar tarptautinė teisė veikia? Ar veikė tada, kai Rusija atplėšė Padniestrę? Ar ji veikė tada, kai Rusija įsiveržė į Gruziją? Ar ji veikė Krymo atveju? Ar ji veikė Rytų Ukrainoje? Ar ji veikė 2022 m. Ukrainoje?
Bet dabar atsiranda galimybė V. Putinui sakyti, jūs tokie patys, kaip mes – niekuo negeresni. Jūs irgi veikiate jėga, nepaisydami tarptautinės teisės...
Na, V. Putino vietoje veikiau rūpinčiausi pirmąja žinia, kad pagaliau JAV prabudo ir ėmė veikti, rodyti, kad mes taip pat turime raumenų ir turime, ko gero, daugiau raumenų, ir turime valios veikti. Dėl pačios tarptautinės teisės – taip, akivaizdu, kad yra kažkas neveikiančio, kažkas netvarkoje su pačia sistema.
Kitaip tariant, mes turime parašytą kodifikuotą teisę, tačiau neturime būdo užtikrinti. Vadinasi, metas pradėti galvoti apie institucijų, kurios turėtų užtikrinti tarptautinės teisės viršenybę, reformas.
Tai, kas įvyko Venesueloje, D. Trumpo buvo komentuojama kalbant ir apie tolesnius galimus veiksmus. Išgirdome Grenlandijos poziciją, kai Danijos premjerė kaip tik šiomis dienomis pareiškė, kad jeigu ir toliau dėl Grenlandijos D. Trumpas darys tokį spaudimą, tai čia bus jau NATO pabaiga. Ar turime tą riziką, kad bus NATO pabaiga D. Trumpui griešiantis Grenlandijos?
Turime riziką, kad transatlantiniai santykiai taps kiek mažiau stabilūs, dar mažiau nuspėjami. Taip, šios rizikos esama, tačiau pati NATO tam ir buvo sukurta, kad stabilizuotų santykius ir mano 25 metai praleisti dirbant NATO arba su NATO liudija, kad tai yra efektyviausia iš žinomų konsensuso kūrimo organizacijų, konsensuso kūrimo mechanizmų. Dėl to visiškai neabejoju, kad galų gale bus susitarta dėl teisingų dalykų.
Turite omenyje, kad įmanoma Danijai su D. Trumpu dėl Grenlandijos susitarti gražiuoju?
Tuo net neabejoju, bet taip pat neabejoju, kad tai nėra gera žinia kitiems regiono žaidėjams, tarkime, Maskvai. Mes galų gale kalbame apie arktį apie esminės strateginės reikšmės regioną. Ar mes norime, kad ten būtų daugiau ir stipresnės NATO?
Ar norime, kad JAV ten būtų stipresnė? Neabejotinai norime. Kita vertus, kaip jūs įsivaizduojate kažką negero nutinkant Grenlandijai? Jungtinės Valstijos nuo neatmenamų laikų, tai yra nuo 6 dešimtmečio pradžios jau turi karines bazes Grenlandijoje. Tai jos gali nebent sustiprėti.
Visą TV3 Žinių „Dienos komentarą“ žiūrėkite straipsnio viršuje.
