Tiesa, į patį Seimą prisistatyti atvykusi Kručinskienė sunkiai galėjo įvardyti, ką nuveiktų tapusi parlamento nare, o politologai aiškina, kad politikai paprasčiausiai naudojasi mažai ką nutuokiančiais išgarsėjusiais žmonėmis ir šitaip bando medžioti rinkėjų balsus. O politikai dėl būsimų rinkimų kaip reikiant sunerimę ir jau imasi mažinti kartelę, reikalingą norint patekti į Seimą.
Prieš rinkimus politikai tampa labai nuspėjami. Šį kartą puikiai žinomo taktinio manevro imasi Naglis Puteikis, štai į Seimo rūmus atsivedantis Eglę Kručinskienę.
Kaunietė žinomu veidu tapo prieš daugiau kaip metus, kai iš Kručinskų šeimos dėl tariamo moters smurto kuriam laikui buvo atimti abu vaikai. Šeimai bylinėjantis būtent N. Puteikis buvo vienas iš politikų, besistengusių prieš kameras pasirodyti E. Kručinskienės gynėju.
Moterį teismas galiausiai išteisino, o N. Puteikis skuba naudotis savo pastangų vaisiais – išgarsėjusią E. Kručinskienę skelbia savo partijos kandidate į Seimą.
„Viskas prasidėjo nuo mano išvežimo į areštinę, kai vaikų akyse aš buvau įsodinta į policijos mašiną“, – sako E. Kručinskienė.
Puteikis po teismus tampytą E. Kručinskienę tiesiogiai vadina valstybės auka. Esą savo kailiu patyrusi vaikų paėmimo iš šeimos dramą ji galės taisyti įstatymus.
Tik štai klausiama, ką konkrečiai nuveiktų Seime, E. Kručinskienė įtikinančio atsakymo neturi:
„Visų pirma, jeigu aš turėčiau balsą Seime, niekada aš to balso neduočiau tokiems projektams, kaip buvo surinkti balsai Vaiko įstatymui.“
E. Kručinskienė tvirtina, kad Seime darbuotųsi dėl paprastų šeimų gerovės. Tiesa, vienintelė jos patirtis – asmeninė byla, o vienintelis diplomas gautas dar mokykloje:
„Aš esu iš tų paprastų žmonių, mano išsilavinimas yra vidurinis. Aš neplanavau kažkokios daryti karjeros.“
„Esmė ne tame, ar tas žmogus paprastas, ar nepaprastas. Esmė yra žmogaus pasirengime. Čia yra bandymas supriešinti, skaldyti, nešti vėliavą – „o aš būsiu kitoks, aš būsiu kaip jūs“. To nepakanka“, – mano politologė Rima Urbonaitė.
Politologai ir sociologai čia įžvelgia jau tradiciniu tapusį politikų triuką – į savo gretas pritraukti žinomų arba skandaluose išgarsėjusių veidų ir taip rinkimuose tikėtis sėkmės. Pavyzdžių netrūksta – šitaip prieš porą kadencijų į parlamentą sugužėjo Arūno Valinsko kompanija, Garliavos įvykiai ir aukos vaidmuo kelią į Seimą praskynė tai pačiai N. Venckienei su palyda:
„Tai yra balsų medžioklė. Šiuo atveju – taip, istorija yra skambi, toje istorijoje žmogus gali turėti palaikymą, bet palaikymas vienoj istorijoj neturėtų būti lygus palaikymui ėjimui į Seimą, tai yra skirtingi dalykai.“
O po rinkimų, kaip rodo istorija, tokie veikėjai dažnai tampa tik partijos lyderių valdomais statistais ir nieko apčiuopiamo nenuveikia.
„Kaip taisyklė, jie kažkur prapuola, nėra pretenzijos, kad jie įstatymus priiminės. Bet žinomumas yra labai svarbus ir politikai tai jaučia, kad čia būtina. Ne pakankama, bet būtina sąlyga. Rinkėjas, pamatęs sąrašą, turi kažką atpažinti“, – pasakoja sociologas Vladas Gaidys.
Pats N. Puteikis nė neslepia, kad kaip auka išgarsėjusi E. Kručinskienė partijai atneš populiarumo balsų:
„Partijų prigimtyje yra užprogramuota misija – jos turi nešti programas, atpažįstamus veidus ir tam tikriems visuomenės sluoksniams suvokiamus tikslus.“
Beje, E. Kručinskienė tikina ir dabar nesigailinti savo poelgio, kai jos žodžiais, „trinktelėjo savo vaikui per kombinezoną“:
„Ne, aš nesigailiu nė trupučio. Nes nuo pat pirmos akimirkos žinojau, kad nieko neįvyko.“
Sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad dabartinės rinkimų kartelės, kai, norėdama patekti į Seimą, partija privalo surinkti bent penkis procentus balsų, Puteikis su Kručinskiene turbūt neįveiktų:
„Manyčiau, 5 proc. nepraeitų, o 3 proc. praeitų.“
Tačiau labai gali būti, kad prieš rinkimus Seimas pasitvirtins būtent trijų procentų kartelę. Parlamente jau skinasi kelią toks siūlymas, jį palaiko ir pats Ramūnas Karbauskis.
„Kai kuriose šalyse nėra išvis jokio procento. 3 proc. yra dažna praktika. Lietuvoje turime demokratinę valstybę, jau pakankamai nemažai metų, jau galime sau leisti turėti rinkimų barjerą mažesnį negu kažkada buvo nustatyta“, – teigia R. Karbauskis.
Akivaizdu, kad daliai partijų neramu dėl savo sėkmės kitų metų rinkimuose. O politologai aiškina, kad kartelės mažinimas išeitų į naudą mažiau žinomoms ar net marginalinėms partijoms. Taigi rinkėjai labiau nei bet kada turėtų jausti atsakomybę už savo atiduodamą balsą ir pasverti, ar renkamas kandidatas tik garsiai kalba, ar ir turi kompetencijos bei įgūdžių valdyti valstybę.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
