Atidžiau pažvelgus galima pamatyti, kad australopitekų kaukolė – beždžioniška, o rankos – gana trumpos.
Štai ši kaukolė priklausė australopitekų primatei, kurią mokslininkai pavadino Mažąja pėda.
„Juos galima laikyti žmogaus protėviais. Australopitekai gyveno prieš milijonus metų. Mes jau žinome, kad ši maža australopitekų patelė gyveno prieš daugiau nei 3,5 milijonų metų. Jos namai buvo atogrąžų miškų vietovė, dabar žinoma kaip „Žmonijos lopšnys“ netoli Johanesburgo Pietų Afrikoje. Ir ji kažkokiu būdu įkrito į urvą“, – sako paleoantropologas Ron Clarke.
Mažosios pėdos kaukolė – vienintelė pilnai išlikusi kaukolė, kurią turi mokslininkai. Be to, vieninteliai mokslininkų turimi pilni australopitekų griaučiai.
Štai taip kaukolė ir kaulai įdedami į dalelių greitintuvą. Čia įdėti pluoštai keliauja šviesos greičiu. Tai mokslininkams leidžia ištirti net smulkiausius mėginius. O tyrimo rezultatas matomas štai tokiame 3D brėžinyje.
„Kaulų mikrostruktūra – nuostabi. Mes galime pamatyti skirtingus audinius, kanalų proporcijas, storį ir dydį. Visa tai man Mažąją pėda daro gyvu žmogumi. Šis tyrimas mums padeda suprasti savo kilmę: iš kur mes esame, kas yra mūsų protėviai. Šiandien žinome, kad esame iš Afrikos – šiame žemyne atsirado pirmieji žmonės. Tačiau vis dar nežinome, kas yra mūsų tiesioginis protėvis“, – teigia Kembridžo universiteto paleoantropologė Amelie Beaudet.
Kol kas Mažosios pėdos amžius dar nėra nustatytas. Tačiau jos dantys atskleidė įdomių faktų. Pavyzdžiui, dantų emalio defektai rodo, kad vaikystėje Mažoji pėda sunkiai sirgo arba nepakankamai maitinosi.
Mažoji pėda buvo maždaug 1 metro 30 centimetrų ūgio. Tyrimai parodė, kad australopitekų rūšis galėjo vaikščioti visiškai stačiai, tačiau vis dar laipiojo medžiais. Galbūt juose net miegojo, kad išvengtų didelių plėšrūnų.
Griaučius pamatyti galite TV3 Žinių reportaže.
