Apie tai, ar ministrui pavyks susitarti su streikuojančiais mokytojais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Keli tūkstančiai šalies pedagogų ir maždaug iš 185 švietimo įtaigų pradeda streiką. Jūsų nuomone, ar buvo galima streiko išvengti?
Mano supratimu, pasiūlyme reikalavimų buvo 20. Pasiūlėme maksimaliai, ką įmanoma padaryti, leidomės į derybas. Iš pradžių buvo vienokia pozicija, suprantam, kiek kitais metais augs šalies darbo užmokestis. Klausimai buvo dėl žingsnių – koks nuo rugsėjo, nuo sausio? Suprantame, kad turime mažinti klasių dydį, tiesiog negalim to padaryt iškart visoj Lietuvoj. Tuos siūlymus nuolat teikiam, suprantam, kai kurios profesinės sąjungos atrodo labiau linkusios į dialogą, kai kurios mažiau, tai kol kas ši viena profesinė sąjunga nesileidžia į kažkokius kompromisus.
Vis dar yra iškeltas reikalavimas 56 proc. didinti darbo užmokestį, kas tiesiog finansiškai yra neįmanoma. Mūsų siūlymas yra pateiktas ir nusiuntėm oficialiai visus punktus dėl visų reikalavimų. Vakar dieną pasiūlėme 21 proc. didinti darbo užmokestį kitais metais per du etapus, pasiūlėm ir išlaikyti trijų procentų priemoką dirbantiems su atnaujintu ugdymo turiniu. Tai yra maksimalios finansinės galimybės šalies, suprantam, kad šalis eiti į minusą nebegali.
Kaip į jūsų argumentus reaguoja profesinė sąjunga?
Nėra kažkokių labai konkrečių argumentų. Paskutiniame susitikime pristatėm, paklausė, ar tai yra galutinis siūlymas, pasakėm, kad finansiškai daugiau galimybių nėra. Pasakė, kad mūsų netenkina. Paklausėm, o kas tenkintų? Tai sako, kad 56 proc. keliamas darbo užmokestis, klasės mažinamos visur, be jokių išimčių, tai to įgyvendinti negalim.
21 proc. atlyginimų kėlimas – jau nepajudinama pozicija ar dar įmanoma derėtis su jumis?
Su manimi dėl lėšų tikrai jau nėra kaip derėtis, suprantam, kad yra skolinimosi limitas, biudžetas yra suplanuotas maksimalus, o įvertinant ir tiek kiek galima pasiskolinti, skolinantis iki pat limito, tai tų lėšų iš niekur neatsiras. Ar streikuosi, ar nestreikuosi, nuo tų lėšų nepadaugėja.
Jeigu grįžtume prie 2018 metų streiko, tai tas streikas pareikalavo tuometinės ministrės Jurgitos Petrauskienės atsistatydinimo. Jūs pats, kai vyksta streikas, esat saugus dėl savo posto?
Net negalvoju apie tai. Dabar atsistatydinimas parodytų atsakomybės neprisiėmimą, bėgimą. Tikrai nėra labai patogi situacija, kai sutikau eiti šitas pareigas, supratau, kas tikėtina, kas laukia. O kaip bus, taip bus. Jeigu atsistatydinimas atneštų kokias lėšas, tai galima padaryti nedelsiant, bet vėlgi, žiūrint ir 2018 metais – tai, kad buvo pakeisti ministrai nieko nepakeitė. Dėl to lėšų daugiau neatsirado, neatsirado kažkokio kito sutarimo, tiesiog streikas baigėsi be sutarimo. Nežinau, kiek tai naudinga pačiai sistemai, nes kaip ir parodo istorija, politikų atsistatydinimai lėšų kiekio nepadidina, lėšas padidina didesni mokesčiai.
Bet jeigu, tarkim, streikas truktų mėnesį ir profesinė sąjunga galiausiai iškelia reikalavimą, kad jūs atsistatydintumėt, ar pasitrauktumėt?
Tai spręs premjerė. Aš stengsiuos daryti viską, kad mokytojams būtų kuo geriau, jeigu atrodo, kad aš stoviu tarp jų ir milijardų, tai pasitrauksiu, kad tie milijardai pasiektų mokytojus.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
