Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.
Premjeras Gintautas Paluckas jau greitai ant koalicinės tarybos stalo žada dėti projektus, kaip žmonėms atsiimti sukauptus pinigus iš antros pensijų pakopos, kurių grąža labai atsilieka nuo „Sodros“ pensijų ir algų augimo.
„Pagrindinis klausimas šiandien, apie kurį diskutuojama, ar numatyti tam tikrą sąlygų sąrašą dėl pasitraukimo, ar pasitikėti žmonėmis ir visuomene, ir leisti jiems pasitraukti iš pensijų kaupimo tada, kai jie mato esant reikalinga. Aš būčiau linkęs pasisakyti už pastarąjį variantą“, – sakė ministras pirmininkas.
Tiesa, premjeras perspėja, kad atsiimti visus sukauptus pinigus iš antros pakopos gali ir nepavykti.
„Jei pasitraukiama nelaukiant priešpensinio amžiaus, reikėtų nuo sukauptos sumos sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Nes, panašu, kad kitoms reikmėms bus pinigai naudojami. Ir atitinkamai likus vis mažiau laiko iki pensijos, mokestis mažėtų, o sukakus pensiniam amžiui, jokio gyventojų pajamų mokesčio išmokamai sumai nebūtų“, – teigė G. Paluckas.
Žmonės lygina su „Snoru“
Girdėdami tokius Vyriausybės vadovo perspėjimus, kad antros pakopos išmokos gali būti apmokestintos, dauguma TV3 Žinių kalbintų klaipėdiečių neslėpė nusivylimo:
„Nesąmonė, nebežino, iš kur pinigų paimti. Tik apmokestinti viską. Man atrodo neteisinga.“
„Nesąmonė, „Snoro“ bankas buvo, negalėjo žmonės pasiimti savų pinigų.“
„Jau ir taip pinigėlius nuo mūsų paėmė, esame sumokėję mokesčius, o kad atgautume savo pinigėlius, dar susimokėti? Aš nepalaikau to.“
Kad atsiimant antros pakopos pinigus grės mokesčiai, neneigia ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Kai išsigrynini pinigus, mokesčius reikia sumokėti. Viskas turi koreliuoti. Kalbame apie tai, kad, jei mokesčių nemokėjai ir nori išsigryninti, reikia sumokėti. Jei buvai prieš tai sumokėjęs mokesčius ir nori išsigryninti, tai mokesčių turbūt nereikės. Daug yra tokių niuansų“, – sakė ministrė.
Teigia, kad dalybos sąžiningos
Politikai antroje pakopoje sukauptą sumą dalina į tris dalis – paties kaupiančiojo nuo atlyginimo pervedamą dalį, valstybės skatinamąsias įmokas ir investicinę grąžą. Ir perspėja, kad kaupiančiajam nusprendus atsisakyti antros pakopos, be jokių sąlygų grąžintų tik jo asmenines įmokas. Valstybės skatinamąją dalį tektų atiduoti valstybės biudžetui, o už investicinę grąžą susimokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.
Taigi išeitų, kad, pavyzdžiui, 15 tūkstančių eurų sukaupęs asmuo atsiimtų tik 3 ketvirtadalius šios sumos, o trečdalį tektų palikti valstybei. Tai tik teorinis pavyzdys, konkrečios kiekvieno kaupiančiojo pinigų dalys gali būti ir visai kitokios, priklausomai nuo įmokėtų sumų ir kaupimo trukmės. Seimo valdantieji tvirtina, kad tokios dalybos yra sąžiningos.
„Dalis, kurią sumetė visi mokesčių mokėtojai ir suma, kurią galbūt uždirbo – nors nelabai tikiu, kad kažkas ten bus – šitą sumą atgaunant, manau, iki pensinio amžiaus ar visiems – Vyriausybė pateiks pasiūlymus – reikia apmokestinti, kaip bet kokias pajamas“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Žmonės turėtų sumokėti dalį mokesčių ir grąžinti valstybės paskatą kaupti pakopoje, kuri buvo mokama nuo momento, kai pradėta mokėti konkrečiam žmogui. Nes paskata skirta sukaupti pensijai“, – kalbėjo demokratas Linas Kukuraitis.
Tokiems preliminariems valdančiųjų planams apmokestinti antros pakopos pinigus, pensijų fondų valdytojai kol kas neprieštarauja. Tiesa, prašo svarstant antros pakopos likimą nenutolti nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
„Negalima žlugdyti sistemos, kuri paskui galėtų sumažinti pensijas ateityje. Reikia gerbti Konstitucinio Teismo sprendimą“, – sakė Fondų valdytojų asociacijos atstovas Vaidotas Rūkas.
Antros pakopos pakeitimus Vyriausybė jau kitą mėnesį planuoja svarstyti valdančiojoje koalicijoje, o pavasarį pradėti jų priėmimą ir Seime.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
