• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai renka kankorėžius. Šiuo metu kaip tik skinami eglės ir pušies kankorėžiai. Specialistai nerimauja, mat šiemet jų derlius menkas. Tad ar nepritrūks miškininkai sodinukų mūsų šalies miškams atsodinti?

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai renka kankorėžius. Šiuo metu kaip tik skinami eglės ir pušies kankorėžiai. Specialistai nerimauja, mat šiemet jų derlius menkas. Tad ar nepritrūks miškininkai sodinukų mūsų šalies miškams atsodinti?

REKLAMA

Valstybinių miškų urėdijos plantacijose – pats darbymetis. Skinami kankorėžiai. Per dieną vienas žmogus prirenka keliasdešimt kilogramų.

Tokiose plantacijose auga atrinkti genetiškai stiprūs, geriausių medžių palikuonys, kad būtų surenkamos ir kokybiškos sėklos.

„Derėjimo metais pradedam gruodžio mėnesį ir panašiai iki vasario mėnesio yra renkami kankorėžiai“, – sako miško auginimo specialistas Ramūnas Juodvalkis.

Deja, šiemet kankorėžių derlius prastas, ypač pušies.

„Mes turim tokią Kaperio skalę, kur nuo 1 iki 5, ir jei derlius mažiau kaip 3, tai net negalim rinkti tokių kankorėžių, nes jie genetiškai nepatikimi. Čia yra 3 balų derlius, kankorėžių yra negausiai. Bet mes renkam, nes įmonei labai trūksta pušies sėklų“, – kalba miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Tad ar bus ką sodinti šį pavasarį miškuose? Specialistai sako, baimintis nėra ko, nuolat kaupiamas ir pildomas sėklų rezervas.

„Eglės sėklų rezervą turim turėt septyniems metam, šiandien turim maždaug 10 metų rezervą, kitų medžių lapuočių sunkiau išlaikyti, tai turim dviem trim metam. Jei būtų pora metų ne derliaus, o taip būna, kad turėtumėm, ką sėt ir kuo atkurt miškus“, – teigia M. Bernotavičius.

REKLAMA

Šiuo metu sudėtingiausia situacija su pušies sėklomis, atsargos senka. Dvejus metus bręstantiems pušies kankorėžiams pakenkė sausos vasaros.

„Pušies turim dviem su puse metų, ką Dievulis davė, koks yra derlius, būtinai jį susirinksim visą, nes reikia turėt rezervą trim metam“, – sako M. Bernotavičius.

Visi surinkti kankorėžiai atkeliauja į pakaunę, Dubravos aižyklą.

O štai čia jau aižymui ruošiami pušų kankorėžiai – pirmiausia jie džiovinami apie pora parų.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia neseniai patalpinta partija ir jos pagalba kankorėžis palaipsniui atsidaro. Galim girdėt, kaip kankorėžiai atsidaro ir jie skleidžia tokį spragsėjimo garsą“, – aiškina Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Gerai išdžiūvę kankorėžiai pasiskleidžia.

„Žyneliai pilnai atsidarę ir jie keliaus į aižymo būgną“, – sako V. Grunskis.

O kratant – atskiriamos sėklos. Iš tonos pušų kankorėžių gaunama vos 15 kilogramų sėklų. Išvalytos nuo priemaišų – spyglių ar žievės likučių, sėklos išdžiovinamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dubravos medelyno vadovas praveria ir saugyklos duris. Šiame sandėlyje–šaldytuve yra įvairių medžių sėklos.

„Sėklų saugykloje laikome eglės apie 7 tonas sėklų, paprastosios pušies 800 kg, 400 kg turim karpuotojo beržo ir 200 kg juodalksnio“, – sako V. Grunskis.

Būtent jos yra skirtos mūsų miškų atkūrimui.

„Ant kiekvienos siuntos nurodyta kur surinktos, kokia rūšis ir koks kiekis, metais surinkimo“, – kalba V. Grunskis.

Kasmet miškininkai sunaudoja pusantros tonos sėklų ir medelynuose užaugina apie 150 mln. sodmenų. Kokybiškiausi keliauja į miškus, dalis parduodama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų