Ne paslaptis, kad Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nutukimas jau pasiekė katastrofišką lygmenį ir vis dažniau vadinamas XXI a. rykšte.
Mokytojas Rolandas vienoje sostinės pagrindinių mokyklų penktokams veda kūno kultūros pamoką.
Penktokai į šią sporto salę jau kelerius metus per savaitę ateina tris kartus. Metais vyresni moksleiviai – šeštokai – nebe dvi, o taip pat tris fizinio lavinimo pamokas turi tik nuo šio rugsėjo. Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, kūno kultūros pamokų mokyklose daugėja siekiant skatinti fizinį aktyvumą ir kovojant su vaikų viršsvoriu bei nutukimu. Tačiau, anot mokytojo, ne visiems vaikams sportas prie širdies.
„Kaip vaikas pats nori: jeigu jis nori, tai jis ir sportuoja, jeigu jis nenori, tai jis ir vengia sportuoti. Parašo atleidimus tėveliai ir jis nelabai noriai ir eina. Jam tingisi aprangą atsinešti, tingi persirengti. Va tokios problemos“, – sako Kūno kultūros mokytojas Rolandas Mukas.
Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvai su vaikų viršsvoriu ir nutukimu kovoti sekasi prastai. Statistika negailestinga – nuo per didelio svorio kenčia vienas iš penkių 7 – 17 metų moksleivių ir kasmet šis skaičius auga. Specialistai išskiria ir du rajonus, kuriuose ši problema opiausia. Daugiausiai turinčių antsvorio vaikų gyvena Plungės rajone, o labiausiai nutukę mokiniai Švenčionių rajone.
„Per paskutinius trejus mokslo metus metus stebima, kad daugėja vaikų, turinčių per didelį svorį. Per didelis svoris apima vaikus, kurie turi antsvorį ir nutukimą. Jeigu pažvelgtume pagal lytį, tai stebima, kad dviem procentais yra daugiau berniukų, turinčių per didelio svorio nei mergaičių“, – pasakoja Higienos instituto atstovė Ugnė Butkutė.
Dar labiau šokiruoja dešimtmečių statistika. Per pastaruosius 20 metų nutukusių dešimtmečių skaičius šalyje išsaugo net keturis kartus, o Santaros klinikų vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas teigia, kad sulaukia ir vos dvejų ar trejų metukų pacientų, turinčių viršsvorio.
„Gajus požiūris dar žmonių, kad jeigu vaikas valgo labai gerai ir jis yra storulis, tai jis labai gražiai atrodo bei yra sveikas. Dažniausia problema yra tas paprastas nutukimas, kai dėl kalorijų pertekliaus vaikas tampa storas“, – teigia vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Medikas pabrėžia, kad per didelis vaikų svoris jiems turi ir fizinių, ir rimtų psichologinių pasekmių dėl patyčių.
„Mes dažnai susiduriame su suriebėjusiomis kepenimis ir dėl kepenų suriebėjimo atsiradusiu kepenų uždegimu. Antra, jie skundžiasi įvairiais kaulų, raumenų sistemos sutrikimais iki skausmų kojose, galvos skausmu, širdies problemomis, sakykim, jiems krūvį sunkiau toleruoti, na, turbūt tokios pagrindinės problemos vaikystėje“, – kalbėjo doc. dr. V. Urbonas.
Dietologai pabrėžia, kad per didelio svorio priežastimi dažniausiai tampa sėslumas, greitas maistas, miego trūkumas ir ragina tėvus nuo mažens vaikams formuoti sveikos mitybos įpročius.
„Dažnai vaikai valgo nereguliariai, nevalgo pusryčių, kartais ir pietų. Tada didelis maisto kiekis būna antroje dienos pusėje ir tas valgymas virsta pastoviu užkandžiavimu, o tas užkandžiavimas, deja, būna nevisaverčiai maisto produktai, turintis savyje dažniausiai daug pridėtinio cukraus ir druskos. Dažniausiai tai yra saldumynai, greitas maistas, čipsai ir panašiai“, – sako dietologė Žana Antonova.
Naujausia statistika rodo, kad daugiausia moksleivių, susiduriančių su antsvoriu ar nutukimu, yra 11-13 metų amžiaus grupėje. O tai jau gali turėti rimtų pasekmių ateityje. Beje, medikai paneigia ir gajų mitą bei pabrėžia: net šeši iš dešimties vaikų per didelio svorio „neišauga“ ir nuo nutukimo kenčia jau suaugę.
