Šie žmonės išgyvena vos už kelis šimtus eurų: uždirbantiems mažiausiai mažins mokesčius?

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta.

Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Kęstutis ir Stasys gyvena prie Šunskų, netoli Marijampolės. Abu vyrai priešpensinio amžiaus, tad darbo rinkoje nėra paklausūs. Nuolatinių darbų vyrai neturi, pinigų tenka prasimanyti patiems. Uždarbiauja pas ūkininkus, už atlygį kaimo gyventojams atlieka reikalingus darbus, tačiau vos suduria galą su galu.

„Nėra darbų, aš netoli 60 metų, aš nereikalingas niekam. Mano specialybė stalius, jau senas. Pasiūlė Darbo birža stalium. Nusiuntė mašinų elektroniką tvarkyt. Dabar kaime visiems tas pats“, – sako kaimo gyventojas Kęstutis.

„Darbo biržoje stovėjau, 4 mėnesius po 200 eurų mokėjo žiemą. Žiemą man dalykas šitas tiko, o pavasarį nepergyvenu, rankos kojos sveikos“, – pasakoja kaimo gyventojas Stasys.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pajamų nelygybė tik didėja, o nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį

Pandemija griauna gerovės valstybės iliuzijas, mat kol vieni kaupia pinigus, kiti vis labiau skursta – tvirtina nevyriausybininkai. Daugiau kaip ketvirtadalio lietuvių finansinė būklė per antrąjį karantiną pablogėjo – rodo naujausia gyventojų apklausa. Kas dešimtam gyventojui trūksta pinigų net maistui, o dar daugiau žmonių, kas septintas neišgali susimokėti komunalinių mokesčių ir nuomos.

„Problemos nesprendžiamos, jos tik gilėja. Stigo maisto, sunku apmokėti einamąsias išlaidas, žmonėms stigo pajamų, nesprendžiamos problemos gilėja, atsiranda papildomų iššūkių“, – teigia Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Antrasis karantinas smarkiai smogė smulkiesiems verslininkams: kas antro pajamos sumažėjo ženkliai, o beveik kas penktas tapo bedarbiu. Smulkieji verslininkai, bedarbiai, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, neįgalieji, senjorai šiuo metu yra tie, kuriems labiausiai trūksta pinigų maistui ir komunalinėms paslaugoms.

REKLAMA

Ilgas antrasis karantinas kerta ir per lietuvių psichiką. Depresijos riziką patiria beveik pusė gyventojų, kai prieš pandemiją tokių buvo dešimtadaliu mažiau.  Kas penktas lietuvis jau patiria depresiją ir nerimą. Saugiausi jaučiasi pensininkai, o labiausiai kenčia darbą ir vaikų priežiūrą turinčios derinti darbingo amžiaus moterys bei bendravimo stokojantys namuose mokytis priversti jaunuoliai.

„Depresiškumo ir nerimo kaip simptomų yra ganėtinai daug, beveik 20 proc. labiau išreikštų. Daugiau žmonių susiduria su psichologiniais sunkumais nei anksčiau“, – kalbėjo psichologas, Ekspertų tarybos narys Paulius Skruibis.

Sunkiai gyvena ne visi

Pernai dar labiau padidėjo ir algų nelygybė. Uždirbantieji 2-3 ir daugiau tūkstančių eurų į rankas prisitaikė, dirbo nuotoliniu būdu ir per metus bent dešimtadaliu pasididino algas. Tuo metu minimalią algą gaunančiųjų padėtis nepagerėjo, o kai kuriems tapo dar sunkiau – vieni neteko darbo, kitiems sumažėjo alga arba  gyveno iš minimalios algos dydžio prastovų subsidijų.

„Reikia imtis aktyvių rinkos priemonių, kurios leistų atotrūkį mažinti, o ne didinti. Netolygus darbo rinkos grąžos augimas yra vienas pagrindinių disponuojamųjų pajamų nelygybę didinančių veiksnių“, – sako Lietuvos banko atstovė Eglė Coppa.

Ir nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį. Eurostato duomenimis, per pandeminius metus nedarbas Lietuvoje padidėjo beveik 3 proc. ir vasarį siekė beveik 10 proc. ES vidurkis – 2 proc. mažesnis. Nedarbas mažesnis ir Estijoje bei Latvijoje.

„Atskirtis metai iš metų po truputį didėja. Bendras gyvenimo lygis gerėja, bet pasiskirstymas gerovės yra netolygus. Tie, kas uždirba gerovę, dirbantys žmonės, kieno atlyginimai vidutiniai ar mažesni nei vidutiniai, jų gerovė negerėja taip greitai, kaip tų, kurie susisemia visus pelnus“, – pasakoja profsąjungų atstovas Raimondas Tamošauskas.

REKLAMA

Vyriausybė nustatė, kad Lietuvoje vienam žmogui išgyventi pakanka 260 eurų eurų per mėnesį. Tačiau profsąjungos skundžiasi, kad to per maža ir reikalauja skubiai didinti pašalpas ir mažiausias algas.

„Jie skursta, nes gaudami 270 eurų ar gali visą mėnesį išgyventi, sumokėti savo paslaugas, nupirkti vaistų? Jei jis gauna pusę MMA, negauna MMA, jis nemotyvuotas dirbti. Atvažiuoti į darbą kainuoja, batai kainuoja, pietūs, kelionė, viskas kainuoja. Jis gaus MMA. Raskit žmogų, kuris būtų motyvuotas už tai dirbti“, – teigia profsąjungų atstovė Kristina Krupavičienė.

Matydama augančią pajamų nelygybę ir didesnį nei kitose Baltijos šalyse nedarbą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė mėgina raminti, kad tai praėjusių metų duomenys. Šiemet vyriausybė padidino daugumą socialinių išmokų, dešimtadaliu padidėjo pensijos, didesnes subsidijas gauna prastovose esantys darbuotojai, o nedarbas kovą jau mažėjo, tad skurstančiųjų padėtis šiemet esą turėtų gerėti.

„Svarstome galimybę sumažinti stažo reikalavimus nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti. Matome poreikį nedarbo socialinio draudimo sistemon įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, įvertinti išmokų tikslingumą, kas yra programoje ir planuose“, – kalbėjo ministrė Monika Navickienė.

„Remiantis EK ataskaita, Lietuvoje pajamų nelygybės problemą siūloma spręsti gerinant mokesčių ir socialinių išmokų struktūrą, didinant mokesčių sistemos progresyvumą“, – sako ministerijos atstovė Eglė Čeponytė.

Vyriausybė neatsisako pažado mažinti pajamų atotrūkį tarp gaunančių mažiausias ir didžiausias pajamas. Tačiau darbdaviai ragina vyriausybę nepersistengti remiant skurstančius ar mažai uždirbančius, antraip esą jiems neapsimokės net ieškotis darbo.

„Būtina kurti motyvaciją žmonėms ieškoti darbo, balansą sukurti. Dažnai susiduriame su situacija, kad žmogus gauna pašalpą ir nesiruošia dirbti“, – pasakoja Pramonininkų konfederacijos atstovas Ričardas Sartatavičius.

Vyriausybė rengia pajamų nelygybės mažinimo planą ir svarsto mažinti skurstantiems mokesčius, didinti socialines išmokas, šalpos pensijas, vienišiems tėvams suteikti mokesčių lengvatų. Tiesa, konkrečių priemonių sąrašą finansų ministerija žada paruošti tik vasaros pabaigoje.


Rašyti komentarą...
B
Ble
2021-05-01 17:00:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip visada - vien tik kalbos,kalbos,o naudos - nulis. Sartataviciau,duok darbuotojams po pusantro tukstancio i rankas,tskant,po mokesciu,ir kazin ar daug liks tu pasalpiniu. Bet ne,jums pigiau prisivezti bulbasu,chocholu ir cecholu,kad tik numusti algas ir saviems moketi tik minimuma.
Viska daro tas nepasotinamas darbdaviu GOBSUMAS ir profsajungu IMPOTENCIJA. Vieni - nenori,kiti - negali,o kencia paprastas darbo zmogus.
Atsakyti
-6

L
Liūdna
2021-05-01 17:30:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoje pajamų nelygybė auga kaip ant mielių, tai ypač sustiprėjo per pandemiją. Atskirtis tarp turtingų ir vargšų dar labiau išaugo. Lietuva tampa labai brangi šalis gyventi ir jaustis saugiai. Verslininkai kalba apie kainų didinimą, pagrįsdami tuo, kad ir kitose pasaulio šalyse tai vyksta. Bet tai NETIESA. Juk turime draugų, giminių įvairiose pasaulio šalyse, tad baikite mus apgaudinėti, ten niekas nebrangsta. Argi stambiems verslams pinigų dar maža.
Atsakyti
-2

M
Meda
2021-05-01 16:30:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kelkite atlyginimus,o ne šelpkite tinginius
Atsakyti
-9

SKAITYTI KOMENTARUS (44)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų