Vidaus reikalų ministerija užsimojo griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kurios prisivilioja darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Tenkina tūkstančio nesiekianti alga
Iš Kirgizijos atvykęs Ravilas jau trečius metus gyvena Lietuvoje ir dirba baldų įmonėje Šiauliuose. Pasak jo, norėjo atvykti čia ir dirbti dėl didesnio atlygio. Ravilas atskleidė, kad nemažai kirgizų Šiauliuose dirba pramonės srityje.
„Jau daug yra, dirba tolimųjų reisų vairuotojais, statybose, aš dirbu „Vilmers“, kol kas mūsų čia nedaug, 10 žmonių dirba šiuo metu“, – kalbėjo kirgizas.
O paklaustas, kiek uždirba, atskleisti nenorėjo, tačiau tuoj pat pridūrė – dvigubai daugiau nei tėvynėje.
„Jei paskaičiuoti, Kirgizijoje vidutinis atlyginimas yra 350–400 eurų. – O kiek čia gauni? – Paslaptis“, – teigė Ravilas.
O į Lietuvą dirbti važiuoja ne vien kirgizai. Pasak Užimtumo tarnybos, šiuo metu Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbančių užsieniečių yra apie 140 tūkstančių. Iš jų didžiausią dalį sudaro Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai.
„Iš jų 10 tūkstančių yra europiečiai, Europos Sąjungos piliečiai, o 130 tūkstančių – trečiųjų šalių piliečių. Didžioji dalis, apie 48 tūkstančių, yra Baltarusijos piliečiai, tada seka apie 30 tūkstančiai ukrainiečių“, – vardijo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
Gausiai įdarbina užsieniečius
O verslai Lietuvoje ieško vis daugiau darbuotojų iš Vidurinės ar Centrinės Azijos šalių. Šių metų pradžioje daugiausiai dirbančių uzbekų – net apie 7 tūkstančius. Toliau dominuoja kirgizai ir tadžikai, kurių yra apie 6 tūkstančius. Netrūksta ir kazachų, azerbaidžaniečių bei indų.
Tiesa, į Lietuvą atvykę užsieniečiai iš trečiųjų šalių dažnai piktnaudžiauja esama tvarka – klastoja dokumentus, neturi leidimų dirbti šalyje. Tų užsieniečių darbo patirties arba kvalifikacijų dokumentai būna suklastoti.
Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti reikalavimus tiek užsieniečiams, kurie nori atvykti į Lietuvą dirbti, tiek pačioms įmonėms, kurios įdarbina piliečius iš trečiųjų šalių. Į šiuos reikalavimus įeina įvairūs griežtinimai, pavyzdžiui, darboviečių skaičiaus ribojimas.
„Būdavo tokių atvejų, kad ir daugiau darboviečių toks asmuo dirbdavo, bus siūloma kad iki keturių darboviečių“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministrės, siūloma, kad asmuo, atvykęs dirbti į Lietuvą iš užsienio, būtų įdarbinamas visam atvykimo laikui. Taip pat būtų taikoma kvota – leidimas laikinai gyventi būtų išduotas, jeigu nėra pasiektas didžiausias leistinas užsieniečių̨, kurie gali atvykti į Lietuvą dirbti, skaičius.
„Siūloma yra turėti kvotą. Kvotos skaičius yra iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus“, – pabrėžė A. Bilotaitė.
Siūloma griežčiau riboti ir tikrinti
Anot ministerijos, daugėja atvejų, kai darbdaviai atvykėliams moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą. Tad tokiais atvejais įmonėms grėstų atsakomybė – baudos nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną pažeidimą.
„Pavyzdžiui, 39 įmonėms dabar buvo uždrausta teikti tarpininkavimo raštus“, – atskleidė ministrė.
Pasak pramonininkų konfederacijos prezidento, svarbu ne griežtinti dabartinę tvarką, o rasti būdų, kaip finansuoti migracijos departamentą, kad šis galėtų patikrinti iš trečiųjų šalių atvykstančius asmenis.
„Mes turime skirti didesnį finansavimą specialiosioms tarnyboms tam, kad jos galėtų apsirūpinti pakankamu kiekiu žmonių, kad prieitų prie tos informacijos, prie duomenų bazių“, – siūlė Vidmantas Janulevičius.
Konfederacijos prezidentas tvirtino, kad atvykę į Lietuvą dirbti užsieniečiai prisidėjo prie šalies ekonomikos auginimo. Pasak pašnekovo, pramonininkų sektoriuje iki 10-ies procentų darbuotojų yra užsieniečiai iš trečiųjų šalių, įskaitant ukrainiečius. Tiesa, jis nuogąstavo, kad lietuviai nenoriai eina dirbti į pramonės sektorių.
„Lietuvių, norinčių dirbti ar tęsti tą darbą, nėra – visi nori būti influenceriai visi nori būti susiję su informacinėmis technologijomis“, – pastebėjo V. Janulevičius.
„Šiuo metu yra labai svarbu surasti kompromisą tarp nacionalinio saugumo ir to poreikio, kuris yra darbo rinkoje“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė.
Šis pakeitimas yra registruotas Seime ir, jam pritarus, nuostatos, susijusios su imigracijos taisyklių griežtinimu, įsigaliotų nuo liepos pirmos dienos, o nuostatos, susijusios su kvotos mechanizmo pakeitimais – nuo sausio pirmosios.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
?
