Pasak gydytojo, dažniausios periferinių kraujagyslių ligos mūsų šalyje – venų ligos. Vis dėlto nemažai pacientų susiduria ir su arterijų ligomis, pavyzdžiui, aneurizma, kuri gali turėti rimtų pasekmių. Pastaroji yra kaip normali kraujagyslė, tik pusantro karto daugiau išsiplėtusi, ko jau neturėtų būti. Kuo ji didesnė, tuo didesnė tikimybė, kad gali suplyšti. Tačiau nuspėti, ar kraujagyslė yra didesnė nei kitos, ne visada išeina.
„Dažniausiai aneurizma jokių simptomų nesukelia. Žmonės jos nejaučia, ir ji dažnai aptinkama atsitiktinai, atliekant, pavyzdžiui, pilvo organų echoskopiją“, – aiškina G. Vaitėnas.
Vis dėlto, kaip akcentuoja gydytojas, kai kuriais atvejais pacientai patys gali užčiuopti pulsuojantį darinį pilvo srityje. Rimtesni simptomai išryškėja, kai iš aneurizmos atitrūksta kraujo krešuliai ir sukelia kraujotakos sutrikimą, arba kai aneurizma plyšta – tokiu atveju žmogų gali ištikti staigi, gyvybei pavojinga būklė.
Kodėl aneurizmos tokios pavojingos?
Dažniausiai žmonėms nustatoma pilvo aortos aneurizma, kuri ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių. Tačiau plyšus šiai kraujagyslei, prasideda intensyvus vidinis kraujavimas. Jei pagalba nesuteikiama per trumpą laiką, žmogus gali mirti.
Gydytojas atkreipia dėmesį: pagrindinėje rizikos grupėje – vyrai nuo 65 metų, kurie rūko arba rūkė anksčiau. Tokiems žmonėms rekomenduojama bent kartą gyvenime atlikti pilvo organų echoskopiją. Kadangi aneurizmos formuojasi labai lėtai, vieno tyrimo dažnai užtenka visam gyvenimui.
„Pasitikrinus vieną kartą, daugeliu atvejų užtenka. Bet jei žmogus žino, kad jo šeimoje buvo aneurizmų, reikėtų būti budresniam – gal kartoti tyrimą po penkerių metų“, – pataria chirurgas.
Paveldimumas, rūkymas ir kraujospūdis – pagrindiniai rizikos veiksniai
Rūkant į kraują patenka tūkstančiai cheminių medžiagų ir laisvųjų radikalų, kurie didina oksidacinį stresą ir uždegimą kraujagyslių sienelėje. Dėl to kraujagyslės prasčiau funkcionuoja, natūraliai organizmo išskiramoms medžiagoms tampa vis sudėtingiau jas laiku plėsti, didėja arterijų standumas ir kyla kraujospūdis. Pažeistas endotelis (plonas kraujagyslių dangalas) ima „lipniau“ prisitraukti trombocitus ir leukocitus, aktyvėja krešėjimas, lengviau formuojasi trombai, o oksiduoti lipidai ir uždegiminės ląstelės skatina aterosklerozinių plokštelių augimą ir nestabilumą. Todėl rūkymas pagreitina aterosklerozę ir didina insulto bei miokardo infarkto riziką.
Be rūkymo, gydytojas išskiria dar du svarbius faktorius – genetinį polinkį ir arterinę hipertenziją. Pasak jo, aukštas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl labai padidina riziką susiformuoti aneurizmai.
Apie ciklą „Paimk gyvenimą į savo rankas“
Lietuvoje tikrąjį priklausomybių mąstą apskaičiuoti sunku, aišku viena – problema egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagalbos kreipiasi tik apie 7–8 proc. priklausomybę turinčiųjų žmonių: dalis nesupranta arba nepripažįsta turį problemą, kiti ją neigia ar bando susitvarkyti patys.
Vilties teikia tai, kad metų pradžioje Respublikinis priklausomybės ligų centras paskelbė, kad nors vidutinis alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, į centrą besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai išduoda, kad gyventojai vis dažniau, t. y., maždaug 2 iš 12 ieško ir kreipiasi pagalbos.
Laidų metu ir straipsniuose dėmesys yra skiriamas tam, kaip įveikiamos įvairios priklausomybės: alkoholio, narkotikų, tabako, lošimų ir kitos. Medikų, bendruomenių atstovų yra klausiama patarimų, kurie padeda įveikti priklausomybes.
Nors priklausomybės kelia rimtų socialinių ir sveikatos problemų, jų prevencija ir gydymas negali apsiriboti vien žalos ar rizikos pabrėžimu – veiksmingas sprendimas yra visapusis požiūris, kai kalbama ne tik apie priklausomybių pasekmes, bet ir apie bendrą žmogaus sveikatą, emocinę gerovę bei gyvenimo kokybę. Priklausomybių prevencijai svarbu ne tik ribiniai, stigmatizuoti atvejai, bet ir žmonės, kurie dar laikomi sveikais, tačiau jų įpročiai veda link priklausomybių formavimosi.
Tokiais atvejais svarbu kalbėti ne tik apie priklausomybių keliamą žalą, bet ir apie sveikus įpročius, kurie stiprina psichologinį atsparumą. Ciklo „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidose ir straipsniuose į sveikatą žvelgiama visapusiškai: vertinant tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, pateikiant istorinį kontekstą, kodėl vienas ar kitas elgesys yra vertinamas kaip priimtinas. Temos apima ne tik dažniausias priklausomybių rūšis, kaip padėti sveikstančiam, tačiau ir prevencines priemones: sveiką mitybą, judėjimą, sveikatos raštingumą, psichologinį atsparumą ir kitas.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
