Plačiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Anot verslininko Antano Boso, Seime yra gabių žmonių, tačiau daugelis jų už mūsų parlamento sienų būtų bedarbiai.
„Iš 141 Seimo nario galėčiau atsirinkti 10, kurie galėtų kurti pridėtinę vertę mano verslo įmonėse“, – sakė buvęs Seimo narys.
A. Bosui pirmiausia kliūna Seimo narių kompetencija. Kitaip sakant – ką jie moka.
„Praeitą kadenciją ta masė žmonių, kurie atėjo pirmą kartą – aš gerbiu ūkininkus, gerbiu viską – bet jie tiesiai nuo kombaino vairo atėjo ir iš karto lapkritį nagrinėjo biudžetą, kur supratimo neturi“, – kalbėjo verslininkas.
Su A. Bosu sutinka ir ketvirtą kadenciją Seime dirbantis ir savo ūkį turintis Remigijus Žemaitaitis.
„Jei pas mano mamą ar tėvą dirbtų kai kurie ministrai, tai, manau, kad po kokių 4-5 dienų jie su švabra būtų išmesti lauk“, – rėžė parlamentaras.
Tačiau Seime net nieko nemokėdamas, pasirodo, gali kadenciją praslysti nesukdamas sau galvos.
„Vasarą tai išvis galima nieko neveikti. „Darbas su rinkėjais“. Kas gali kiek prakaituoti su rinkėjais, kas čia ką patikrins“, – sakė A. Bosas.
Nori didesnių algų
Kai kurie politikai praleidžia nemažai posėdžių net nesivargindami jų pateisinti. Pavyzdžiui, Tomas Tomilinas vien šiemet praleido per 20 posėdžių.
„Mes kalbame apie Europos reikalų komitetą, kuris yra antraeilis, pagalbinis, o ne pagrindinis komitetas ir ten yra tik išklausoma bendra informacija. Ten praktiškai jokių sprendimų nepriimama“, – teisinosi Seimo narys.
Antraeilis ar ne, bet pagal Seimo statutą, kuris veikia kaip parlamentarų darbo kodeksas, posėdžius lankyti yra privaloma. Apie 15 posėdžių be pateisinamos priežasties šiemet praleido Seimo narė Rūta Miliūtė. Per 20 posėdžių praleido ir kolegas dėl kompetencijos tarkuojantis Remigijus Žemaitaitis, nes esą protestavo prieš įvairius tuomečio komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio pasisakymus.
„Aš labai gerai žinau savo nuodėmes, geriau už bet ką. O Seimo plenarinius posėdžius praleidau dėl mamos mirties“, – sakė parlamentaras.
Tarkim, kad nesvarbu, kiek Seimo narys lanko posėdžius. Svarbu, ką nuveikia. Deja, ties kai kurių parlamentarų asmeniškai parengtų įstatymo pataisų stovi nuliai.
„Aš nemanau, kad tai turėtų būti pagrindinis vertinimas, pagal ką turėtų būti vertinamas Seimo narys“, – sakė Rūta Miliūtė.
„Na, ir ačiū Dievui, kad nepateikė. Aš ir pats, apie save – geriausia kritikuot Seimo narius kalbant apie save – nu ir ką aš rimto esu pateikęs? Ar Seimo narys pajėgus pateikti išsamų visa apimantį įstatymo projektą? Ne. O štai Vyriausybė – pajėgi“, – kolegas gynė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Posėdžius praleidinėja, savo projektų nerengia, bet algų nori didelių. Pavyzdžiui, R. Miliūtė norėtų 3,5 tūkstančio eurų.
„Algos padeda žmonėms, dirbantiems tarnyboje, būti atspariems kažkokioms pagundoms ir įtakai iš įvairių interesų grupių“, – kalbėjo parlamentarė.
Reikalavimai didesnei algai – sunkiai įveikiami
Nors kai kas pasiginčytų, kad ne alga, o sąžinė ir padorumas nuo kyšių labiausiai saugo. R. Žemaitaitis sako, kad Europos parlamente sako uždirbdavo beveik 7 tūkstančius eurų, o dabar sau sako leidžiantis dirbti Seime, nes turi pajamų iš šeimos verslo.
„Pas vieną hobis yra turėti meilužę, kuri labai brangiai kainuoja, o aš turiu hobį Seimą. Čia yra mažiau, nes nereikia pirkti naujos mašinos, kailinių. Tai tas hobis pigesnis“, – šmaikštavo Seimo narys.
Anot darbo rinkos žinovų, tokios algos, kokių nori politikai, mokamos teisės, bankų srities vadovams, informacinių technologijų specialistams.
„Kai vyrauja atlyginimai virš 2 tūkstančių – tarkim 4 tūkstančiai – tai dažniausiai reikalavimai prasideda nuo to, kad būtų aukštasis išsilavinimas. Bet bene svarbiausias yra bent 5 metų darbo patirtis“, – aiškino „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
O vienas reikalavimas didesnei algai gauti sunkiai įveikiamas kai kuriems vyresnės kartos parlamentarams.
„Vienas iš pagrindinių reikalavimų darbo skelbimuose yra anglų kalbos žinios. Beveik nepriklausomai nuo srities“, – sakė R. Karavaitienė.
Vis dėlto, anot specialistės, sunku vertinti Seimo narių kompetenciją, nes nėra jiems apibrėžtų reikalavimų.
„Žmonės kaip balsuoja, pagal nuotrauką, pavardę, bet ar detaliau tikrinama, tai tikrai ne“, – kalbėjo specialistė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
