Mat įprastai jis paskendęs po vandeniu. Kelių tūkstančių metų senumo ratu pastatytų akmenų statinys iki šiol apipintas mitais.
Dauguma ispanų šiemet skundžiasi ir karščiais, ir sausra. Bet archeologams ši vasara – tikras rojus. Išsausėjęs Valdekanjaso tvenkinys Vakarų Ispanijoje atvėrė vaizdą, kurio vietiniai nematė beveik pusę amžiaus. Tai milžiniškas dolmenas.
Dolmenai – tai senoviniai megalitiniai didelių akmens luitų statiniai. Šį dolmeną archeologai rado dar 1926 m., bet 20 a. viduryje ši vieta patvino. Ir įspūdingą priešistorinį statinį žmonės nuo to laiko matė tik kelis kartus.
„Tai kapavietė. Čia laidojo žmones daugiau nei 2 tūkst. metų. Dauguma radinių čia susiję su mirusiųjų daiktais“, – kalba archeologas Enrique Cedillo.
Ispanai Valdekanjaso tvenkinio dolmeną vadina Ispanijos Stounhendžu. Jam, kaip ir kitiems panašiems statiniams Europoje ir Azijoje – maždaug 5 tūkst. metų. Tiesa, mokslininkai iki šiol dorai nesupranta, kaip šie milžiniški luitai buvo pastatomi ir kokia tiksli buvo jų paskirtis. Versijų yra įvairių: kapavietės, altoriai, astrologiniai įrenginiai…
„Tai reta proga ir vėl tyrinėti šią vietą. Pirma prieš šimtą metų ir dabar. Tai proga, kurios niekada neturėjome“, – sako E. Cedillo.
Kaip ten bebūtų, iš vandens išniręs dolmenas dabar pritraukia daug turistų. Vietos ūkininkai liūdi dėl sausros, o laivų nuomotojai – ploja.
„Įprastai jis po vandeniu. Taigi rezervuarui nuslūgus iki 35 procentų žymos, dolmenas pasimato ir čia atvyksta turistai“, – kalba pramoginių laivų kompanijos šeimininkas Ruben Argentas.
Didžiausia per kelis dešimtmečius sausra išdžiovino Valdekanjaso rezervuarą iki 28 procentų žymos.
Ir ne tik Ispanijoje šiųmetė sausra atidengė tai, ko žmonės nematė ilgus metus. Vokietijos Wormse tiek nuslūgo Reinas, kad pasimatė jame esantys vadinamieji bado akmenys.
Vokiečiai šiuos akmenis upėse palikdavo per sausras nuo 15 iki 19 a. kaip perspėjimą ateities kartoms: jei vanduo ir vėl nuslūgs iki šios žymos, vadinasi, laukia sunkūs laikai.
