Gyventojai apie tokias veikiančias parduotuves sužinotų tą akimirką, kai paskelbiama ekstremali padėtis. Negana to, sąrašas viešas nebus – jį gyventojai gaus telefonu, per radiją ar televiziją. Iššūkiu gali tapti atsiskaitymas už prekes banko kortele, tad Lietuvos bankas žada įdiegti sistemą, leisiančią atsiskaityti ir be ryšio. Tačiau neatskleidžia, kokio dydžio bus maksimali suma, kurią žmogus galės išleisti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Parduotuvėse besilankantys, į krepšius maisto produktus kraunantys žmonės sako galvojantys ir apie blogiausią scenarijų. Tad ruošiasi dienai X jau dabar – kaupia maisto produktus: kruopas, makaronus, konservus:
„Turim rūsyje prisidėję daug produktų, turim pasiruošę miegmaišius.“
„Turiu pasiruošęs maisto produktų, kad kelioms dienoms užtektų.“
„Makaronai, tokie, kur ilgai negenda, aliejus. Ir pinigai, dokumentai, pagrinde pasas, jeigu reikėtų bėgti.“
Krizės metu veiktų specialios parduotuvės
Blogiausiam scenarijui, ekstremalioms situacijoms ar net karui Nacionalinis krizių valdymo centras ruošia ir parduotuves.
Krizės metu visoje Lietuvoje veiktų mažiausiai 125 maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių parduotuvės. Beveik šeštadalis jų – beveik 20 – dirbtų sostinėje. Kiek tokių parduotuvių turėtų kiti didieji miestai, neaišku. Žinomas tik minimalus skaičius. Kiekviename rajone – bent po vieną. Krizių valdymo centras parduotuvių sąrašą sudaro pagal gyventojų tankį, lankomumą.
„Tarkim, Vilniuje mes esame paskaičiavę mažiausiai 20 parduotuvių. Kiekvienas Lietuvos rajonas – 60 rajonų – tokia parduotuvę turės ir dažniausiu atveju ne po vieną. Pagrindinis kriterijus į kurį orientuojamės, kad 30 tūkstančių žmonių būtų vienoje parduotuvėje“, – sakė nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
O jei esate iš kaimo, teks ieškoti parduotuvės artimiausiame rajone. Tiesa, įdomu tai, kad dar net patys prekybininkai nežino, kurie yra įtraukti į šių ekstremalių situacijų metu veikiančių parduotuvių tinklą. O kada sužinos – sprendžia Nacionalinis krizių valdymo centras. Nepaisant to, pačios parduotuvės ruošiasi, jei kiltų koks nors pavojus.
„Parduotuvių skaičius būtų paskirstytas taip, kad padengtų visą Lietuvos teritoriją, tačiau kiek konkrečių ir kokiose vietose tokios parduotuvės būtų, pasakyti negalime. Daug dėmesio skiriame elektros generatorių įsirengimui ir įsigijimui“, – sakė „Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius.
„Čia yra mūsų veiklos tęstinumo planai, kuriuos turi mūsų parduotuvės ir logistikos centrai. Užtikrinama jos veikla, kada ji turi būti uždaroma, kada atidaroma, kaip informuoti pirkėjus“, – kalbėjo „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.
Sąrašas nebus prieinamas viešai
Dar įdomiau – atraminių parduotuvių – prekybos centrų, kurie veiktų pavojaus ar karo metu – sąrašas nebus viešai prieinamas. Žmonės parduotuvių sąrašą sužinotų tik įvykus ekstremaliai situacijai ir gautų pranešimus į telefonus arba per radiją ir televiziją. Nacionalinis krizių valdymo centras pripažįsta, kad pranešimus gauna ne visi.
„Taip, turime pripažint, kad ne visada yra 100 procentų, kartais yra ir mažiau. Yra tam tikrų sutrikimų, kur patys operatoriai išvis buvo apsunkinę savo informacijos sklaidą. <...> Sąrašas išviešinamas tuo momentu, kada jis aktyvuojamas vien tik dėl to, kad operacinis saugumas labai svarbu, kad ta informacija nebūtų prieinama mūsų oponentams“, – aiškino V. Vitkauskas.
Tiesa, prasidėjus karui ar kitai ekstremaliai situacijai yra rizika, kad nutrūks ir interneto ryšys, tad atsiskaityti banko kortelėmis gali būti sudėtinga. Pasak Kyjive gyvenančios lietuvės Dalios Makarovos, tik prasidėjus karui žmonės plūdo prie bankomatų.
„Kai kur buvo eilės, žmonės nuiminėjo grynus pinigus, ypač kurie ruošėsi važiuoti. Mes taip Ukrainoje pripratę – visada turėti ką nors grynais“, – sakė moteris.
Lietuvos bankas numato, kad ekstremalios situacijos atveju mokėjimo kortelių skaitytuvai gali būti atjungti nuo ryšių linijų. Todėl bankai turi užtikrinti, kad su jų išduota kortele atraminėse prekybos vietose būtų galima atsiskaityti atjungtu nuo tinklo režimu neviršijant Lietuvos banko nustatytos sumos. Vis tik kokia tai būtų suma, Lietuvos bankas neatskleidžia.
„Kol kas ji nėra tiksliai nustatyta. Be abejo, pirmas tikslas yra sukurti tą sistemą, ją išbandyti. Labai svarbus aspektas yra prekybos įstaigos, nes tam tikrose tas funkcionalumas turės būti įdiegtas. Reikia atlikti tam tikrų techninių pakeitimų“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Simonas Krėpšta.
Nacionalinio krizių valdymo centro teigimu, atsiskaitymo galimybė banko kortele, nesant interneto ryšiui, visuomenei bus pristatyta jau nuo liepos 1 dienos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
