Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis neslėpė, kad daug laiko praleisdamas gamtoje jis dažnai susiduria su erkėmis.
„Pats dažniausias klausimas yra – kiek aš erkių susirenku? Aš turbūt labiausiai šliaužiojantis gyvūnas Lietuvoje. Įlendu į pievą ir šliaužiu, susirenku viską, kas ten yra. Erkių pernai buvo trys“, – sakė M. Čepulis.
Gamtininkas pabrėžė, kad dėl nemažėjančios erkių populiacijos Lietuvoje yra kalti žmonės.
„Pagrindinis veiksnys, kuris didina erkių populiaciją, tai klimato kaita – mes šildome klimatą. Kuo šiltesnė žmogaus kūno temperatūra, tuo erkės labiau nori jį rinktis. Žmogus skanesnis, kai šilta. Čia mums perspėjimas iš viršaus, kad jei šilsim – turėsim problemų su erkėmis, erkių jau dabar daug daugiau peržiemoja“ – pasakojo gamtininkas.
M. Čepulis išskyrė ir antrą priežastį – augintiniai. Erkės mėgsta įsikibti į paukščius, graužikus, taip pat parkuose žmonės vedžioja savo augintinius. Todėl, gamtininkas išskyrė, daugiausiai erkių Lietuvoje yra Vingio parke.
Profesorius su gamtininku paneigė žymiausius mitus apie erkes. Vienas jų – kad ištraukiant įsisiurbusią erkę ją reikia sukti prieš laikrodžio rodyklę. Laidos svečias M. Čepulis tokį įsitikinimą paneigė.
„Erkė – ne seifas ir nereikia jos sukinėti, kad ji atkibtų nuo odos. Sukinėjant ją, galimybė, jog ją suspausim yra daug didesnė ir gali būti daug blogiau.
Kai išiminėju erkę, tai darau su nagais suėmęs ją prie pat galvos, kartais net sužnybęs šiek tiek savo odos ir tada staigiu judesiu ištraukiu. Žinoma, galima naudoti ir pincetą“, – patarimais dalinosi gamtininkas.
A. Unikauskas priminė, kad įsisiurbusios erkės nevalia tepti tepalais ar kitais skysčiais.
„Taip pat norėčiau pabrėžti, kad jeigu pastebėjote įsisiurbusią erkę, nereikia jos tepti spiritu ar kitais tepalais, nes tai tik suerzins parazitą ir šis galės išskirti dar daugiau seilių, kuriose paprastai glūdi ligų sukėlėjai“, – teigė gydytojas.
Antrasis mitas, kurį pastebėjo A. Unikauskas – pacientai linkę manyti, kad erkės ant žmonių šoka nuo medžių, todėl reikia vengti miškų ir nusvirusių šakų. Toks įsitikinimas klaidingas, M. Čepulis pasakojo, kad žmonės taip mano dėl musių, kurios savo išvaizda panašios į erkes. Tokios musės šoka iš medžių, o erkės aukų tyko žolėse ir krūmuose. Gamtininkas pabrėžė, kad erkės labiau mėgsta aukštą žolę, nes ten joms yra kur įsikabinti, tačiau nupjautos žolės lauke vis tiek galima sutikti šių parazitų.
Trečiasis mitas – skiepai nuo erkinio encefalito veiksmingi jau po pirmos dozės. Šis mitas paneigtas, nes po skiepo imunitetas nesusiformuoja per vieną dieną – jis ima formuotis tik dvi savaitės po antros vakcinos dozės. Todėl nuo erkinio encefalito skiepytis patariama šaltuoju metų laiku.
Dar vienas mitas, kurį aptarė A. Unikauskas – erkės neturi nosies ir nieko neužuodžia, todėl neverta jų baidyti pasitelkiant repelentus. Pasak M. Čepulio, nors erkės nosies ir neturi, vis dėlto, jos gali jausti kvapą su savo priekinėse kojose esančiais jutimo organais, todėl repelentai tikrai veikia.
„Erkės jaučia mūsų iškvepiamą CO2, mūsų šilumą ir kvapą. Jos ne veltui sėdi išskėtusios kojytes – taip daro tam, kad lengviau prisikabintų prie žmogaus ir tam, kad gaudytų kvapus“, – pasakojo gamtininkas.
Gydytojas A. Unikauskas pabrėžė, kad maskuojant savo kūno kvapą natūraliais eteriniais aliejais ar antiparazitiniais purškalais galima suklaidinti erkes.
Penktasis mitas, pasak A. Unikausko – erkės užkratą perduoda praėjus 24 valandoms po įsisiurbimo. Profesorius įspėjo, kad tai netiesa ir, pavyzdžiui, Laimo liga užkrečiama vos erkei įsisiurbus.
„Įsisiurbus erkei savijautą reikia stebėti mėnesį laiko“, – patarė A. Unikauskas.
Gydytojas parodė, kokie odos pokyčiai gali pranešti apie Laimo ligą – tai gali būti odos paraudimas ir skirtingai atrodančios dėmės.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Kviečiame daktarą“.
