Apie tai, ar iš tiesų galime papildomai skolintis, laidoje „Dienos komentaras“ atsako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Ar prezidentūra pristato kitą planą, ar nepritaria esamam kariuomenės planui?
Valstybės gynimo taryba liepos mėnesį pritarė Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai, kuria remiantis bus parengti operaciniai kariuomenės planai. Kaip žinia, NATO patvirtino regioninius gynybinius planus.
Čia kalbame apie visos valstybės gynybos planą. Tai yra viešas dokumentas, kuris numato, kaip taikos metu turėtume integruoti tiek atskiras nevyriausybines organizacijas, įmones, kurios prisideda prie kritinių funkcijų užtikrinimo ir kaip patys Lietuvos gyventojai galėtų ir turėtų įsitraukti į visą valstybės gynybą.
Taip, kad tas dokumentas jau yra parengtas, diskutuojant su gynybos ekspertais, įvairiomis organizacijomis, verslo asociacijomis ir kitomis grupėmis. Dabar yra finišo tiesioji, kai kalbame su politikai ir sprendimo priėmėjais.
Planas nebuvo parengtas ilgiau nei pusantrų metų. Kur strigo?
Visu metu vyko rengimas. Mūsų pagrindinis prioritetas buvo sąjungininkų ir kolektyvinės gynybos užsitikrinimas ir į ką investavome savo pastangas, kad NATO viršūnių susitikime galiausiai turėtume regioninius gynybos planus. Ir šalia vyko visi su piliečių rengimų susiję dalykai. Viskas eina savo laiku. Žinoma, norėtųsi greičiau.
Kaip mes galime kitais metais skolintis papildomų pinigų gynybai?
Numatytos dvi sąlygos – kad būtų tikslingas skolinimasis ir, kad biudžeto deficitas neperžengtų 4,9 proc., skolinimasis iki 3 proc. gynybos išlaidoms. Šiais metais žinome, kad biudžeto deficitas bus apie 2 proc., tai reiškia, kad 4,9 proc. nesiekia.
Žinome, kad buvo gynybai skirti solidarumo mokesčio pinigai ir dar turime 0,24 proc., kuriuos galėtume pasiskolinti šiai dienai. Ir tam sąlygos yra. Lygiai taip pat ir kitiems metams, tam sąlygos yra – neperlipsime 3 proc. ir gausime gynybai iki 3 proc. būsimiems papildomiems poreikiams patenkinti.
Jei ir turėsime pinigų, mes tankų negalėsime nusipirkti. Tai kam yra tie pinigai?
Mūsų infrastruktūrai plėtoti, tiek, kiek yra susiję su visos brigados priėmimu. Kitas dalykas – divizija.
2030m. yra ta riba, kada pajėgos turi būti paruoštos, kad jos galėtų kariauti. Kokia yra prezidentūros pozicija – kad 2030 m. turi būti paruošta divizija, ar kad tos pajėgos, kurias turime, būtų gerai paruoštos?
Turi būti pajėgos paruoštos ir gebančios kariauti, mums iškabos ar lentelės ant pastato, kad čia yra beveik suformuota divizija, nereikia. Mums reikia vadinamų „combat ready“ pajėgų.
Gali būti ir kelios brigados, bet jos turi būti sukomplektuotos, su pėstininkų kovos mašinomis, su atsargomis, amunicija, su viskuo, kas priklauso. Mes apie tokias pajėgas turime kalbėti, o ne apie dar didesnius politinius burbulus.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Boikotas moki vezi , boikotas maximoms !
