Kokių veiksmų galima tikėtis iš Rusijos ir kaip pasieniečiai turi elgtis tokioje situacijoje, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Ar Rusija gali grąžinti vaiką atgal į Lietuvą?
Esu realistas–optimistas ir tikiu, kad galų gale sveikas protas nugalės ir tai yra vaiko, o ne suaugusio asmens klausimai. <...> Kartas nuo karto vis iškyla istorijos, kai asmenys vaiką mato kaip savo nuosavybės elementą.
Prisimename ir Garliavos įvykius, ir dabar matome, kad yra kritikuojami teismų sprendimai, kai teismas pasisako, jog vaikas turi būti su mama, o su tuo nesutinkama. Tada yra priimami neteisėti ir nelegalūs sprendimai, kai pasinaudojama teismo sudaryta galimybe pasimatyti su vaiku ir vaikas tampa kaip nuosavybė, kaip daiktas ir, preziumuojama, kad gali būti paimamas prieš jo valią. Žmonės nelaiko, kad tai pagrobimas, o kad vaikas yra jų nuosavybė. Turėjome Vilčinskų istoriją. Šioje vietoje turime tokį fenomeną.
Reikia dirbti su mūsų visuomene, reikia šviesti ją ir galų gale teismo sprendimo gerbimas turi būti. Tai yra mūsų visuomeninio gyvenimo pagrindas – jei negerbsime ir nepripažinsime, kur mes nueisime?
Ar yra žmonių, kurie neigia valdžios ir valstybės institucijas?
Matome ir kasdieninėje veikloje susiduriame su tokiais žmonėmis, kurie kelia ir užduoda įdomius klausimus, tiesiog reikia į tuos klausimus atsakyti. Pamatai, kad tie žmonės yra paveikti dalyvavimo tam tikrose socialinėse interneto grupėse, kur susirenka bendraminčiai, kurie ignoruoja bendras gyvenimo taisykles ar pumpuoja savo naratyvą. Toje vietoje matome, kad dalis visuomenės eina ne į tą pusę.
Ar mūsų siena nėra kiaura, jei pro ją sugeba pabėgti žmogus su vaiku į Rusiją?
Visada sienos apsaugoje yra tam tikros silpnosios vietos ir čia, matyt, buvo pasiruošta randant silpnesnes vietas. Toje vietoje, kiek atsimenu, nėra fizinio barjero ir toje vietoje iš esmės labai paprasta būti prie upės, būti krante, žengti į upę. Du krantus skiria tik 50 m, taigi žmogui, mokančiam plaukti, kad ir dar stumiant valtį su vaiku, tai nėra neįveikiamas iššūkis.
Natūralu, šioje vietoje suveikė žmogiškasis faktorius – pasirodo, ir 1 minutė, per kurią sureagavo mūsų kolegos pasieniečiai buvo per ilgai. Nors pasieniečiai bandė į krantą šį asmenį sugrąžinti žodžiu, to nepavyko padaryti.
O jei būtų atvirkščiai – iš Rusijos sienos kažkas nelegaliai norėtų patekti pas mus?
Mūsų krante jis būtų nedelsiant sulaikytas. Manau, kad iš Rusijos Federacijos pusės asmenys būtų sulaikyti pirmuosiuose sausumos metruose. Kai buvo pasiruošimas, pasirengimas, mūsų pasieniečiai patys negalėjo pažeisti valstybės sienos ir nuplaukę į kitą krantą susigrąžinti pabėgusį asmenį. Vertinkime viską objektyviai – šioje vietoje pasieniečiai padarė viską, ką galėjo.
Visą pokalbį, kuriame kalbėjo ir advokatas Gintaras Černiauskas, išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
UZGLAISTEYTA ar dar ne?
