Dėl to policija kreipėsi į teismą, kad šis išaiškintų kas svarbiau – galiojančios taisyklės, ar parama homoseksualų bendruomenei.
Vilniaus valdžia perėją nuspalvino rodydama palaikymą homoseksualiems asmenims. Tradicinių vertybių gynėjai ją kelis kartus uždažė. Savivaldybė ją atnaujino, nors dar dažų liekanos vis dar matosi. Tačiau panašu, kad tokie spalvų žaidimai ir karai pabodo Vilniaus policijai. Ji kreipėsi į sostinės savivaldybę, kad ši vaivorykštė apskritai būtų nutrinta.
Policija aiškina, kad tai, kaip turi atrodyti pėsčiųjų perėjos yra aiškiai nurodyta teisės aktuose.
„Vidinis reguliuojamų pėsčiųjų perėjų plotas yra vienspalvis, todėl mes manome, kad spalvotų elementų, instaliacijų, grafičių buvimas pėsčiųjų perėjos vidinėje dalyje yra negalimas, nes kelia potencialią grėsmę eismo saugumui ir gali susidaryti konfliktinės situacijos keliuose“, – sako Vilniaus policijos atstovas Jevgenijus Liepis.
Tačiau Vilniaus valdžia tokių policijos prašymų nepaiso.
„Nemanome, kad ta perėja yra nusikaltimas įstatymui. Šita perėja buvo nupiešta Lietuvos gėjų prašymu ir tokios analogiškos perėjos yra nemažai pasaulio šalių. Ji tiesiog nuo 2018 metų yra ir kadangi kartas nuo karto nublunka, tai mes ją tiesiog atnaujinam“, – teigia Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Miesto valdžiai ir policijai nesutariant, ginčas persikels į teismą. Į jį kreipėsi pareigūnai.
„Kiek mes bendravome su mūsų ir teisininkais ir konsultavomės, tai nėra pažeidimas, sakau, nuo 2018 metų ta perėja yra išpiešta“, – tęsia pašnekovė.
Tačiau J. Liepis nesutinka: „Buvo pateikti argumentai, kad pėsčiųjų perėja tai nėra techninio reguliavimo priemonė, todėl reikalavimai nėra taikomi. Mes manome, kad pėsčiųjų perėja yra techninio reguliavimo priemonė, todėl turi būti taikomi tam tikri reikalavimai, kurie ir numatyti teisės aktuose.“
O ką mano gyventojai?
„Man labai keista, kad žmonės turi laiko tokiom nesąmonėm užsiimti.“
„Nelabai gerai atrodo. — Negražu tiesiog, ar ne? — Taip taip. Nepatinka.“
„Ar palikti tą paramą gėjams, ar policijos klausyti? — Palikti. Jums gražu, reikia parodyti paramą? — Man gražu, taip taip.“
„Aš manau, kažkaip reikia susitarti, man netrukdo, ir manau, kad niekam netrukdo.“
„Eismas trukdo, žmonės užsižiūri ir gali suvažinėti vienas kitą.“
Policija sako, kad įvykių spalvotoje perėjoje kol kas nenutiko. „Nemanome, kad per tuos 3 metus kažkas pasikeitė, kad mes ją dabar turėtumėm pašalinti“, – įsitikinusi L. Koriznienė.
Tiesa, ir tam J. Liepis turi argumentų: „Bet jeigu kalbame apie prevenciją, tai prevencijos tikslas yra užbėgti įvykiams už akių, o ne šalinti pasekmes.“
Gegužės pabaigoje šią perėją uždažė skandalais pagarsėję Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, ir mokytoja Astra Astrauskaitė su dar keliais bendražygiais. Policija dėl to Celofanui ir mokytojai skyrė 10 eurų baudas. Dabar jis piktinasi savivaldybės elgesiu.
Ideologiniai karai vyksta ir Rotušės aikštėje. Vasarą Laisvės partija, kuriai priklauso ir miesto meras Remigijus Šimašius, pastatė vaivorykštinį suoliuką. Bet nepraėjus nė parai, jį dažais išterliojo benamis, jam policija skyrė 240 eurų baudą. Vis tik rugsėjo viduryje suoliuką kažkas sulaužė, todėl jis buvo išvežtas ir nesugrąžintas iki šiol. Bet čia jau stovi lietuviškos trispalvės spalvomis nudažytas suolelis. Jį, kaip atsaką Laisvės partijos sumanymui, čia pastatė Astra Astrauskaitė.
Dar anksčiau gėjų vėliava buvo nupiešta vienoje požeminėje perėjoje. Ant jos buvo nupiešta trispalvė, vėliau dažų karai, užpaišant piešinius tęsėsi dar kurį laiką.
O paišyti gatvėse pamėgusi ir Kauno valdžia. Ji prieš perėjas išpaišė štai tokius rombus, aiškindama, kad tai atkreipia vairuotojų dėmesį ir padidina jų budrumą. Tačiau tam nepritaria Vyriausybės atstovas Kaune, aiškindamas, kad gatvėse bet ko piešti negalima. Miesto valdžia teisinasi, kad per pastaruosius porą metų, neva rombų dėka, pavyko išvengti žūčių perėjose, išskyrus atvejį, kai moteris į gatvę įžengę degant raudonam šviesoforo signalui.
