Po karantino nerimo ir depresijos simptomus jaučiančių žmonių padaugėjo 3-4 kartus

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą. Ir muzikuoja ne šiaip sau, jie ruošiasi rudenį vykstančiai mažajai Eurovizijai. Sako viešindami savo pasirodymus, nori prisikviesti daugiau to paties likimo žmonių, kuriuos viena ar kita psichikos liga užklupo ar dar prieš karantiną, ar jau po jo. Eglė pasidžiaugia, kad yra tokie susibūrimai, ir pagaliau atsirado galimybė vėl išeiti iš namų, mat per karantiną savijauta labai suprastėjo.

„Man tik buvo depresija, nervuota buvau. Niekur neišeidavau. Nieko“, – sako bendrijos narė Eglė.

O štai bendrijos vadovas sako jau dabar matantis, kad jau ir iki karantino ėmė plėstis bendrijos narių ratas. Per penkerius metus čia jų padaugėjo maždaug trisdešimčia procentų. O po karantino, kaip sako vadovas daugėja dar labiau. Mat atsirado daugiau besiskundžiančių vienais ar kitais psichikos sutrikimais. Kas ateina, o kai kas paskambina patarimo.

„Tai turėjo įtakos aišku ta izoliacija, mes žinom šiandien, kad ne viena šeima, iki šiol neturėjusi pykčių, teko pabūti kartu, nerado kažkokio užimtumo, veiklų, atsirado tokio pykčio, tokio nesusišnekėjimo. Kai kurie žmonės nepasiruošę spręsti kai kurias problemas, ir ir galbūt tai paskatino tam tikrus depresijos atvejus“, – pasakoja bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

Poliklinikos paantrina – besiskundžiančių dvasios ligomis pacientų tikrai daugėja. Specialistai tikina,  anksčiau per dieną vienas gydytojas poliklinikoje priimdavo devynis pacientus, po karantino – beveik trisdešimt per dieną. Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytoja aiškina, kad dažniausia dabar žmones kamuojantis negalavimas – nerimas.

REKLAMA

„Pastebėjau, kad susidūrė su tokia socialine izoliacija, su vienišumo jausmais, jie neteko galimybės susitikti su savo artimaisiais. Su kaimynais, ne visi jie įvaldę informacines technologijas. Kad galėtų taip efektyviai, kaip jaunesnės kartos žmonės susisiekti ir bendrauti. Tai va jų tarpe teko pastebėti, kad ar prasidėjo depresiniai ar jau paūmėjo, prieš tai buvę depresijos ir nerimo simptomai“, – teigia gydytoja psichiatrė Indrė Kotryna Grinevičienė.

Žmonių srautai po karantino vis didėja ir Vilniaus psichikos sveikatos centre.

„Kuriems pablogėjusi depresinė simptomatika, tai tokių galima sakyti padaugėjo du tris kartus. Aišku, mes nekalbam, kad į stacionarą jų gulasi, bet tokių besikreipiančių, besidominčių, norinčių konsultacijų padaugėjo du tris kartus“, – kalbėjo centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

Dvidešimčia ar net trisdešimčia procentų padaugėjo ir psichozėmis sergančių žmonių. Visų paslaugų centras suteikti dar ir dabar negali, mat būtina laikytis atstumo, negalima dirbti su didesnėmis žmonių grupėmis. Tad daugiau konsultuojama telefonu. 

„Atsiras nemažai žmonių kurie iki šiol nesirgo, ir funkcionalūs buvo, kurie turės potrauminių stresų sutrikimą, kurie turės depresiją, o tie dalykai įtakoja net ir pasaulio ekonomiką. Nes tai didžiulė sunki našta. Depresija pasaulyje daugiausiai nuostolių ekonomiškai pridaranti liga jau šiai dienai. Ateity tik bus dar blogiau“, – sako M. Marcinkevičius.

Psichologiškai panašiai kaip dabar, žmonės jautėsi po antrojo pasaulinio karo. Vis garsiau specialistams kalbant apie antrą koronaviruso bangą, centro vadovas ragina ruoštis iš anksto ir psichologiškai. Pirmiausia, kaip sako direktorius negyventi iliuzija, kad viskas bus taip, kaip iki koronaviruso išplitimo.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų