Baltijos šalių prezidentai jau sugalvojo, kaip įtikinės Briuselio politikus skirti daugiau pinigų. Bet jie, geriausiu atveju, bus tik 2028 m. O iki tol darbus reikės finansuoti iš nacionalinių biudžetų.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nors Baltijos šalims atgavus nepriklausomybes nuo rusų okupantų, dar ilgai sostines jungė traukinių maršrutai į Maskvą, bet jau nuo 1991 m. pradėta kalbėti, kad Lietuva, Latvija ir Estija bėgiais turi susijungti su Vakarų Europos sostinėmis.
Šiuo metu nauja europinė vėžė tiesiama ties Jonava. Statomas ir naujas geležinkelio tiltas per Nerį, jau įrengta daugiau nei 300 polių. Į Lietuvą gabenamos ir kitos statybinės medžiagos. Iš Austrijos atkeliavo bėgiai, Lenkijoje gaminami pabėgiai, o skalda atvežta iš Švedijos.
Bet jeigu lietuviai tiesia bėgius, tai latviai pradėjo nuo dviejų naujų stočių statybos – Rygos centrinės ir oro uosto. Bet iškilo problema – projektui išbrangus nebėra pinigų kitiems darbams. Dėl to priimtas skaudus sprendimas – europinė vėžė į Rygą nebus tiesiama.
Tai reiškia, kad važiuojantiems į Rygą, teks išlipti šalia jos, persėsti į sena, rusiška vėže važiuojančius traukinius ir taip keliauti į miesto centrą.
Projekto kaina išaugo keturgubai
Dar 2017 m. Baltijos šalys skaičiavo, kad visas projektas kainuos kiek mažiau nei 6 milijardus eurų. Bet šiemet visų Baltijos šalių valstybių kontrolieriai atliko naujus skaičiavimus ir pranešė, kad biurokratų skaičiavimai buvo laužti iš piršto. Projekto tikroji kaina išaugo iki net 24 milijardų eurų.
„Vien trūkumas Lietuvoje yra apie 4 milijardai eurų ir mes turime išspręsti šį iššūkį, ir kelti šią diskusiją ateinančioje europinėje finansinėje perspektyvoje. Aš tikiuosi, kad sulauksime pozityvios Europos Komisijos reakcijos“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Iš kur gauti trūkstamus milijardus – nežino nei latviai, nei estai, nei lietuviai. Dabar su projektu dirbantys biurokratai perbraižė planus ir nusprendė „Rail Baltica“ tiesti keliais etapais.
Pirmuoju etapu nestatyti naujų stočių, vietoje dviejų bėgių trasų, kloti vieną. Bet net ir šiam, pirmajam projekto etapui, reikalingas ne vienas ir ne du milijardai eurų. O jų nėra. Didžiąją dalį darbų iki šiol finansavo Briuselis. Bet jau dabar aišku, kad laukia bent keli metai, kai iš Europos Komisijos Baltijos šalys nieko negaus.
„Mes turime surasti pinigus mūsų pačių biudžetuose, bet taip pat ir europiniuose fonduose. Bet, žinoma, europiniai pinigai mus pasiektų ne anksčiau 2028-ųjų. Todėl mes turime tęsti darbus mūsų pačių pinigais“, – sako Estijos prezidentas Alaras Karisas.
„Patinka jums, ar ne, bet nacionaliniai biudžetai ir Europos biudžetas turės padengti didžiąją dalį išlaidų. Kiek, kokiomis sąlygomis – tai dabar mūsų visų reikalas, įtikinant Europos Komisiją, mūsų europiečius draugus ir sąjungininkus, kad 2028–2035 metų laikotarpyje būtų pakankamas finansavimas“, – teigia Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Prašo ES paramos
Taigi, dabar Baltijos šalys turi dvi dideles problemas: kur surasti šimtus milijonų, ar net milijardų eurų ateinantiems dvejiems metams ir kaip įtikinti Briuselį, kad naujame, daugiamečiame ES biudžete vėl būtų skirti pinigai „Rail Balticai“.
„Priešingai nei 2011–2012 m., mes matome, kokia svarbi „Rail Baltica“ kariniam mobilumui. Tai svarbus elementas mūsų saugumui, o karinis mobilumas išlieka mūsų didžiausiu prioritetu“, – sako G. Nausėda.
Tiesa, Briuseliui net ir skiriant finansavimą, jis nebūna dengiantis visas išlaidas. Daugiau ar mažiau, turi prisidėti ir pačios valstybės.
Iš viso Lietuvoje turi būti nutiesta beveik 400 kilometrų europinės vėžės – Nuo sienos su Lenkija iki sienos su Latvija, o taip pat ir nuo Kauno iki Vilniaus. O dar tolimesnėje ateityje norima nutiesti ir vėžę nuo Kauno iki Klaipėdos, bet šie planai dar nėra patvirtinti.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
