Pavojus iškilo UNESCO paveldo sąraše esantiems Kernavės piliakalniams. Dvi žemių nuošliaužos sudarkė Gedimino sosto piliakalnį.
Daug žemių ir velėnos guli tiesiai ant pėsčiųjų tako šalia Mindaugo sosto piliakalnio. O kalnas irti pradėjo jau prieš savaitę, kai pradėjo tirpti sniegas.
Piliakalnyje atsivėrė ir daugiau žemės plyšimų, rezervato darbuotojai juos nužymėjo raudonais dažais, kad galėtų fiksuoti, kaip vyks kalno erozija. Štai, ką sako gyventojai:
„Labai gaila. Reikia tvarkyti, patvarkyti.“
„Dėl to, kad atsileidžia žemė ir su drėgme eina žemė.“
„Reiktų prižiūrėti, kad visai nenuslinktų. Krūmeliais apsodinti, kad geriau laikytųsi.“
Širvintų rajono, kuriam priklauso Kernavė, merė Živilė Pinskuvienė rezervato vadovybę jau ėmė kaltinti aplaidžia UNESCO paveldo priežiūra.
„Dėl nepriežiūros UNESCO gali atimti iš Kernavės pasaulio paveldo statusą“, – sako Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Dėl šliaužiančių piliakalnio šlaitų Kernavės kultūrinio rezervato direktorius kaltina sniegingą žiemą ir staigų praėjusios savaitės atšilimą. Esą buvo netikėta, kad ėmęs tirpti storas sniego sluoksnis susigers į žemę ir sukels tokias nuošliaužas.
„Buvo staigus atšilimas. Sniegas per kelias dienas sutirpo, įšalo nebuvo, vanduo susigėrė į šlaitus. Matome vakarinį piliakalnio šlaitą, deformacijos pajudėjo per maždaug parą. Manome, kad nuošliaužos kuriam laikui sustojusios“, – pasakoja Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis.
Tuo metu Geologijos tarnybos specialistai sako, kad jau prieš metus perspėjo esą Mindaugo sosto piliakalnis – pavojuje.
„Mes sakėme, kad reikia tyrimo ir sutvirtinimo“, – teigia Geologijos tarnybos atstovas Jonas Satkūnas.
„Direkcija iš savo biudžeto tokių darbų atlikti negali, einamasis tvarkymas, šienavimas atliekamas, didelėms investicijoms neturime avarinio rezervinio fondo“, – kalbėjo Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis.
Gedimino sosto piliakalnyje deformacijų atsirado ir šiauriniame piliakalnio šlaite, matyti įtrūkimai šalia senų medinių sutvirtinimų. Nutirpus sniegui pavojingi įtrūkimai išryškėjo ir šalia esančiame Lizdeikos piliakalnyje.
„Situaciją stebime, pasižymėję vietas, pastarąsias dienas pakitimų nematome. Jei oria nepadarys išdaigų, susitvarkysime minimaliomis sąnaudomis“, – sako R. Kraujelis.
Kernavės rezervatas su Kultūros ministerija skubiai buria specialistų komandą, kuri vertins, kaip gelbėti piliakalnius.
„Situacija sunkiai prognozuojama, natūralu, kad tikimybė tokia yra, kad kas 5-10 tokių atvejų pasitaiko. Skaudu, kad dideli plotai šiemet nuošliaužų. Tvarkymo darbai bus nemažos apimties“, – pasakoja kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Beje, matyti, kad piliakalniai yra tiesiog nusėti kurmiarausių, kas geologų nuomone, taip pat gali silpninti šlaitus. Direkcijos vadovas aiškina, kad nenatūraliai stačiuose Kernavės piliakalniuose dėl gamtinių sąlygų įvairiose vietose nuošliaužos kartojasi ir įtrūkimų atsiranda kone kasmet. Tiesa, jis mėgina raminti, kad šįkart nuošliaužos dar neprilygo prieš 40 metų sudarkiusiai kitą Mindaugo sosto piliakalnio šlaitą.
