Traumatologai gydo šimtus susižalojusių tautiečių ir perspėja juos dėvėti šalmus ir kitas apsaugos priemones, taip pat vengti nekokybiškos technikos, mat dažnai sužeidimai itin skaudūs.
Po Nemuno gatvės tiltu Panevėžyje, birželio 5 dieną įvyko skaudus incidentas. Pavakarę šalia kultūros ir poilsio parko dviratininkas susidūrė su elektriniu paspirtuku. Šia priemone važiavęs apie 60-ies vyras griuvo ant asfalto ir patyrė sunkius sužalojimas. Deja, bet panevėžiečio gyvybė po kiek daugiau nei valandos užgeso miesto ligoninės priėmimo skyriuje.
Policija praneša, kad tai pirmoji elektrinio paspirtuko vairuotojo mirtis šalies istorijoje. Pasak pareigūnų, eismo įvykių, kuriuose susižaloja būtent paspirtukininkai – daugėja. Jei 2018-aisiais metais incidentų fiksuota 5 ir juose sužeisti žmonės, tai pernai įvykių jau 41-as, o sužalotųjų net 43.
„Jei lygintumėme 2019 metų pirmus penkis mėnesius ir 2020 metų mėnesius, tai įvykių skaičius yra panašus. Prieš metus įvyko 9 įvykiai, kurių buvo sužeisti devyni, o šiemet įvyko 10 įvykių ir 12 sužeistų paspirtukininkų“, – sako policijos atstovas Antanas Serapinas.
Po Vingio parką važinėjantis Tautvydas paspirtuku naudojasi bene kasdien, tačiau ir jam teko kristi. Vaikinas rudenį paslydo ant drėgnų lapų. Visgi jis sako, kad nelaimės ar incidentai dažniausiai įvyksta dėl paspirtukininkų neatidumo ar net įžūlaus elgesio.
„Per perėjas važiuoja ir nežiūri, ar mašinos važiuoja. Važiuoja šaligatviais vos ne per žmones, kliudo, mašinų keliais važiuoja, trukdo, neatsižvelgia į aplinką“, – pasakoja vilnietis Tautvydas.
Saulute besimėgaujančios merginos į parką sostinėje taip pat atskuodė paspirtukais. Laimė, traumų kol kas išvengė:
„Ne, kritusi nesu, bet šiandien buvo šlapia, tai buvo nejauku važiuoti.“
„Pakankamai retai važinėju, tai su pavojingomis situacijomis nesusidūriau.“
Na, o medikai neslepia, kad paspirtukų gatvėse daugėjant į skubios pagalbos skyrių dažniau atvyksta ir jų vairuotojai. Šios transporto priemonės sezoninės, tad daugiausiai traumų tautiečiai patiria orams atšilus.
Jei ankstyvą pavasarį per mėnesį nesikreipia nė vienas paspirtukininkas, tad saulutei išlindus pagalba per savaitę dažnai suteikiama ir dešimčiai žmonių. Ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas tikina, kad nors iš šalies paspirtukai gali atrodyti vaikiški, lekiant didesniu greičiu ir susidūrus su automobiliu ar kita priemone pasekmės gali būti itin skaudžios.
„Tai yra tiesioginis smūgis į kietą paviršių – grindinys, asfaltas ar šaligatvis. Traumos praktiškai būdingos dviratininkams – daugybiniai nubrozdinimai, sąnarių išnirimai, muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimai įvairiausi“, – teigia ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas.
Jei prieš kelerius metus elektriniams paspirtukams vos pasirodžius šalies gatvėse vairuotojai į juos šnairavo, tad dabar tautiečiai prie šių dviračių priemonių jau priprato:
„Aš jų daug nepastebiu, tai man netrukdo, bet aišku galėtų keliais nevažinėtų.“
„Neatsargiai važiuoja, nežiūri. Na ne, man nepasitaikė.“
„Aš jau žiūriu akyliau tiesiog, nes pats dviračių važinėju, tad tiesiog atidžiau pasižiūriu ir man nemaišo. Tik galėtų ant laurų jie neužmigti ir kad patys labiau saugotųsi.“
„Man netrukdo, tegu jie važinėja.“
Pasak medikų, incidentus dažniausiai lemia kelios aplinkybės – patirties trūkumas, apsauginių priemonių nedėvėjimas, taisyklių nesilaikymas, o kartais net ir nekokybiška technika.
„Galiu paminėti pavyzdį, kuris pas mane buvo. Moteris, įsigijusi paspirtuką pradėjo gana greitai važiuoti ir jai nulūžo vairas. Ji tiesiogiai krito į žemę, neteko keturių priekinių dantų, nosis nulaužta, didelis stresas. Nauja priemonė, o tau pagrindinis daiktas – vairas, nulūžta. Tai pasekmės galėjo būti dar liūdnesnės“, – kalbėjo A. Zubrickas.
Nedidesnį nei 25 kilometrų per valandą išvystantys elektriniai paspirtukai priskiriami dviračio kategorijai, tad jiems leidžiama važiuoti ir šaligatviu ir važiuojamąją kelio dalimi jei dešinėje nėra kelkraščio, dviračių ar pėsčiųjų tako. Galingesniems paspirtukams šaligatviu ir takais važiuoti draudžiama. O tokią priemonę norintiems vairuoti jau reikia gauti pažymėjimą.
Asmenims iki 18 metų šalmus dėvėti privaloma.
