Įprastai menopauzė nustatoma sulaukus 45–55 m., tačiau šio proceso pradžia yra jau nuo 40 m. Šiuo laikotarpiu ima silpti kiaušidžių veikla ir dėl to organizme natūraliai mažėja moteriškų hormonų.
„Kiaušidės po truputį nustoja gaminti moteriškus lytinius hormonus, o lytiniai hormonai reikalingi apskritai visoms organizmo funkcijoms palaikyti“, – dėsto gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
Menopauzė turi tris etapus: pereinamąjį laikotarpį – perimenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Daugiausiai problemų sukelia pirmasis etapas.
„Perimenopauzė gal tęstis keletą metų. Nuo 45 m. gali sutrikti menstruacijų ciklas, jau ne kiekvieną mėnesį vyksta ovuliacija ir menstruacijos gali tapti retesnės. Kiaušidės po truputį nustoja veikti taip, kaip veikdavo anksčiau. Menstruacijos pradeda trikti ir tai yra normalu", – teigia I. Kravčenkienė.
Menopauzės metu vargina karščio bangos, prakaitavimas, taip pat gali šokinėti kraujo spaudimas arba staiga apimti silpnumas. Gydytoja išskiria ir vadinamus psichosomatinius simptomus, kai atsiranda nepaaiškinamas jautrumas ir dirglumas.
„Dažnai padidėja jautrumas, jaučiama blogesnė nuotaika, liūdesys, kartais net depresija. Kadangi organizmas nebetenka savo žavesio, vaisingumo, tai kūnas ir siela ima pergyventi. Aišku, atsiranda ir su menopauze susijusių fizinių grėsmių. Viena jų – kaulų retėjimas, dėl to, kad senkant estrogeno kiekiui organizme nepakanka jėgų kaulams išlaikyti savo tvirtumą. Dėl to yra svarbu mankštintis", – apie lytinių hormonų įtaką organizmui pasakoja I. Kravčenkienė.
Menopauzė vyksta iš lėto, todėl pokyčius organizme moteris pastebi palaipsniui – niekas neįvyksta per naktį. Specialistės manymu, visos su menopauze susijusios neigiamos emocijos yra mūsų galvoje, todėl svarbu stebėti savo psichinę būklę. Nors menopauzė galėtų būti puikus laikas moteriai mėgautis gyvenimu ir skirti laiko sau, visgi varginančiais simptomais skundžiasi kas antra moteris.
„Yra jau nuo seno naudojamų augalinių preparatų. Moterys, kurios nenori naudoti pakaitinės hormonų terapijos, gali sau padėti naudodamos fitoestrogenus. Iš fitoestrogenų žinomiausi yra sojos ir dobilų preparatai taip pat ir blakėžudės. Iš blakėžudžių gaminamos įvairios tinktūros, vaistai ir milteliai. Jie naudojami menopauzės simptomams mažinti", – aiškina gydytoja ginekologė.
Blakėžudė gali padėti šalinti menopauzės simptomus, tokius kaip makšties sausumas, karščiavimo priepuoliai, prakaitavimas, taip pat tinka esant nemigai. Jų ekstrakto sudėtyje nėra hormonų, tačiau poveikis – labai panašus. Augalo veikliosios medžiagos gali normalizuoti estrogenų pusiausvyrą, lengvai raminti, atpalaiduoti organizmo lygiuosius raumenis.
Menopauzė tai didelių ir dažnai ne itin malonių pasikeitimų metas moters gyvenime. Tačiau šiuolaikinės medicinos mokslas gali gerokai palengvinti simptomus ir menopauzę išgyvenančiai moteriai sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą.
„Kadangi menopauzė yra neišvengiama, geriausia būtų priimti tai kaip bet kokį neišvengiamą įvykį gyvenime. Tai lygiai tas pats kaip paauglystė – ją reikia priimti su humoru ir gera nuotaika, nes mes patys esame savo gyvenimo ir nuotaikos kalviai", – neprarasti pozityvo menopauzės metu skatina gydytoja.
Laidą „Sveikas rytojus“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 12 val. per TV8 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV8 laidą „Sveikas rytojus“.
