Nykstanti Lietuva: daugiausia gyventojų neteko 3 rajonai

Koronavoruso pandemija suavė skaudų smūgį Lietuvos gyventojams. Pernai šalyje gimė rekordiškai mažai vaikų, o mirė daugiausiai žmonių nuo Nepriklausomybės laikų. Daugiausia gyventojų neteko Lazdijų, Anykščių ir Ignalinos rajonai. Ekspertai pabrėžia, kad mirčių ir gimimų statistika bus liūdna ir šiais metais, o be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės.

Lazdijų gyventoja Dalė pernai neteko net trijų artimųjų:

„Dvi tetos. Dėdė. Tai jau nemažai. Tikrai ne dėl nelaimingų atsitikimų. Apie 80. Tai sakyčiau, kad jau žmonės pagyvenę, su ligom.“

(10 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lazdijų rajone didžiausias mirtingumas Lietuvoje

Būtent Lazdijų rajone 1000 gyventojų pernai fiksuotas didžiausias mirtingumo rodiklis Lietuvoje. Taip pat Ignalinos ir Anykščių rajonuose.

„Pagal gyventojų amžių dominuoja 65 ir vyresni. Tai akivaizdu, kad tokio amžiaus žmonės turi tam tikrų lėtinių ligų, gal ir onkologinių ar kraujotakos ligų. Galima sakyti, daugiau kaip pusantro karto viršijame Lietuvos rodiklį“, – sako Lazdijų rajono vicemeras Audrius Klėjus.

Visgi pernai mirčių skaičius gerokai išaugo visoje Lietuvoje. Palyginus su 2019 m., šalyje fiksuota 5100 mirčių daugiau. Padidėjimas siekia 13 procentų. Anot ekspertų, didžiausią mirčių Lietuvoje skaičių nuo 1990-ųjų neabejotinai lėmė koronaviruso pandemija.

„Tai yra tiek tiesioginis poveikis, kai žmonės mirė su ta Covid-19 diagnoze, tiek netiesioginis, kai buvo galbūt negautos medicininės paslaugos“, – pasakoja demografas Domantas Jasilionis.

„Ypač lapkričio – gruodžio mėnesiais mirusiųjų padaugėjo. Gruodžio mėnesį buvo fiksuota daugiau nei 5800 mirusiųjų. Tai šitie rodikliai kelia nerimą“, – teigia Statistikos departamento atstovė Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Tačiau didelis mirtingumas – ne vienintelis rodiklis, keliantis nerimą demografams. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė rekordiškai mažai kūdikių.

REKLAMA

„Kiekvienas tas socialinis, politinis nestabilumas daro neigiamą įtaką gimstamumui. Tai vat irgi čia tas efektas ir, manau, kad jis pasireikš ir 2021 metais. Tokiu būdu irgi gimstamumas gali būti mažesnis dėl pandemijos įtakos“, – kalbėjo sociologas Boguslavas Gruževskis.

Tačiau sostinės parke su prieš pusę metų gimusia dukryte vaikštinėjanti vilnietė Asta sako, kad per jos nėštumą Lietuvoje pradėjus siautėti koronavirusui nerimo buvo, tiesa, ne dėl miglotų finansinių perspektyvų, kaip daugeliui kitų šeimų.

„Mūsų darbai mums leidžia dirbti nuotoliniu būdu, tai mūsų finansiškai tikrai nelabai palietė, nieko nepasijautė. Man buvo šiek tiek neramumas dėl to, ar leis būti vyrui kartui per gimdymą, ar ne“, – sako vilnietė Asta.

Savo šeimos pagausėjimą su vyru Asta planuoti pradėjo dar gerokai prieš pandemiją, tad iššūkiams pasiruošė. Visgi, jei 2015-aisiais pasaulį išvydo daugiau nei 31 tūkstantis mažylių, tai pernai jų gimė 7000-iais mažiau – iš viso 24 500. Ir tai yra mažiausias gimstamumo rodiklis per pastaruosius 30 metų.

„Smagu, kad turim dabar šiuo metu dukrytę, tikrai ja džiaugiamės ir gaila, kad ta statistika taip smuko, na, bet tikėkimės, kad pandemija greitai praeis ir tas bumas vėl padidės“, – pasakoja Asta.

„Jeigu mes pažiūrėsime į 1990 metus, kai mes turėjome apie 57 tūkst. gimusių, šiandien mes turime 24 tūkst. Mes turime dvigubą kritimą. Ir šių skaičių taip lengvai, deja, nepakeisi dėl to, kad mes turime ne tik mažesnius gimusiųjų skaičius, bet ir mažesnius gimdančių moterų skaičius“, – teigia D. Jasilionis.

Tiesa, sociologas Boguslavas Gruževskis sako, kad jo tokie rodikliai nestebina.

„Pats faktas, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo tai yra aukščiausi mirtingumo ir žemiausi gimstamumo rodikliai, tai tikrai labai skaudu, bet realiai tai yra dėsningi procesai. Pas mus auga vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Todėl ateityje – nekorektiška, bet turiu pasakyti – nuolat didės tas mirtingumas“, – kalbėjo B. Gruževskis.

REKLAMA

Ekspertai pabrėžia, kad be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės.

„Skamba varpai, čia eilinį kartą skamba varpai. Čia ta vieta yra tam, kad paprasčiausiai pradėtume kuo efektyviau dirbti ir gyventi – nuo šeimos lygio iki valstybės“, – sako B. Gruževskis.

„Mes pasiekėme tam tikrą savotišką kritinį lygį, ypač aš kalbėčiau apie gimusiųjų. Tokia politika turi būti, kad mums brangus kiekvienas vaikas ir kad kiekvienam vaikui būtina suteikti geriausias sąlygas augti, tėvams auginti vaikus“, – pasakoja D. Jasilionis.

„Eurostat“ prognozavo, kad 2050 metais Lietuvoje turėtų gyventi apie du milijonus gyventojų. Tad jau dabar aišku, kad teks perrašyti dainas.


Rašyti komentarą...
A
Ausra
2021-01-15 07:50:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jaunimas iesko geresnio gyvenimo svetur,kol valdzia ims ir des tik i savo kisene-nieko gero ir nebus
Atsakyti
-1

S
Skaitytoja
2021-01-15 07:56:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nepergyvenkit, tuoj pasipildys bratja belarusai, ukrainieciai, Cikanovsksja nesedi ranku sudejusi, tuscia vieta ilgai nebuna
Atsakyti
-5

L
Laikrodukas
2021-01-15 08:18:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokia parama jaunimui tokia ir LIETUVA, kokie mokeščiai tokia ir LIETUVA!
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (25)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų