Amerikoje lėktuvais, ir sunkvežimiais po visą šalį jau skirstomos skiepų vakcinos nuo koronaviruso. Leidimą naudoti „Pfizer“ ir „BioNtech“ sukurtą vakciną, kurios veiksmingumas, kaip skelbiama, siekia 95 procentus, Jungtinių Valstijų ekspertai suteikė penktadienio vakarą.
Dėl leidimo naudoti vakciną rinkoje, kompanija į amerikiečius kreipėsi dar lapkričio 20-ąją. Tad amerikiečių maisto ir vaistų administracijai prireikė 22 dienų, kad leidimas būtų suteiktas.
O britai apsisuko dar greičiau – leidimą naudoti vakciną jų biurokratai suteikė gruodžio 2-ąją, o praėjusią savaitę, gruodžio 8-ąją visą pasaulį apskriejo pirmųjų paskiepytų gyventojų vaizdai. Užtruko – 13-a dienų.
Kompanija „Pfizer“ lapkričio 20-ąją paskelbė, kad dėl leidimų pradeda kalbėti ne tik su amerikiečiais ir britais, bet ir Europos vaistų agentūra. Tiesa, ši agentūra pabrėžia, kad reikiamus dokumentus gavo tik gruodžio pirmąją, o savo verdiktą ketina paskelbti gruodžio 29-ą dieną. O dėl kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos – sausio 6-ąją.
„Procesas, kuris įprastai užtruktų 210 ir daugiau darbo dienų, šiuo atveju yra padaromas per nepilną mėnesį. Tai skuba yra tikrai istorinė“, – sako Lietuvos atstovas vaistų agentūroje Gytis Andrulionis.
„Mes turime išnaudoti visus turimus įrankius, kad įsitikintume šių vakcinų saugumu kaip įmanoma greičiau, kad prireikus galėtume imtis greitų veiksmų. Visa tai skirta užtikrinti aukšto lygio Europos Sąjungos piliečių apsaugą, kai vakcina bus naudojama visose Europos Sąjungos šalyse, kur vyks masinis skiepijimas“, – pasakoja Europos vaistų agentūros vadovė Emer Cooke.
Klausimas, ar europiečiai biurokratai ne per ilgai užtrunka tvirtinti vakciną, kilo ir pačiame Briuselyje. Europoje kasdien nustatoma po daugiau nei du šimtus tūkstančių naujų užsikrėtimų koronavirusu ir apie 5 tūkstančiai kiekvieną dieną miršta nuo šios ligos.
„Viena vertus, tai ir trunka ilgai, kita vertus, ir yra nerimas dėl to, kad galima ką nors pražiūrėti, nes tikslai yra trejopi: turi būti ir laiku, turi būti ir saugi vakcina, ir jinai turi būti efektyvi“, – teigia europarlamentaras Liudas Mažylis.
Tačiau Europos vaistų agentūros valdyboje esantis Gytis Andrulionis sako, kad nepaisant mirčių skaičiaus, geriau jau palaukti kelias savaites, įsitikinant, kad skiepus gali naudoti ir europiečiai.
„Europos vaistų agentūroje yra sutarta, kad tos rizikos, dėl kelių dienų, dėl kelių savaičių, nereikėtų didinti. Ir bendras sprendimas yra laukti įvertinimo būtent Europos vaistų agentūroje ir tik tada visai Europos Sąjungai leisti tiekimą“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Šiuo metu pasaulyje leidimus naudoti vakciną kompanija gavo 6-iose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse valstijose, Kanadoje, Bahreine, Saudo Arabijoje ir Meksikoje.
„Politikavimo tam tikro momentai, nu primesti tokią lenktynių dvasią, turbūt iš amerikiečių ir iš britų, čia galima įžvelgti, bet čia jau, taip sakant, jų politinės moralės ir atsakomybės klausimas“, – sako L. Mažylis.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad patvirtinus vakcinos tinkamumą europiečiams, prireiks dal kelių dienų, kol vakcinos bus išsiųstos šalims. Lietuva jau įsigijo ir vakcinų laikymui reikalingus šaldiklius.
„Ką dar turime padaryti, tai susidėlioti visą pilną logistikos grandinę, įgalinti visus dalyvius ir turėti omenyje, kad pirmosios vakcinų partijos bus tikrai nedidelės, jos matyt pasirodys paskutinėmis gruodžio, pirmomis sausio dienomis, ir dar reikės nustatyti tvarką, kokiu eiliškumu ir kaip mes tą darysime“, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Be to, šį savaitgalį paaiškėjo, kad programišiai įsilaužė į vaistų agentūros serverius ir nežinomi asmenys gavo prieigą prie „Pfizer“ ir „BioNtech“ pateiktų dokumentų apie sukurtą vakciną. Bet tikinama, kad tai patvirtinimo terminui įtakos neturės.
