Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neryje šiemet įsikurs pusantro šimto tūkstančių naujų gyventojų – lašišų. Iš pradžių jos nerš upėje, vėliau išplauks į Baltijos jūrą. Šie lašišų rituoliai ypatingi tuo, kad tai pirmosios į upę paleistos žymėtos lašišos.

Neryje šiemet įsikurs pusantro šimto tūkstančių naujų gyventojų – lašišų. Iš pradžių jos nerš upėje, vėliau išplauks į Baltijos jūrą. Šie lašišų rituoliai ypatingi tuo, kad tai pirmosios į upę paleistos žymėtos lašišos.

REKLAMA

Lašišas su skiriamuoju ženklu po metų galės gaudyti ir pasilikti sau žvejai mėgėjai, mat nuo šių metų pradžios natūraliai besiveisiančias lašišas gaudyti draudžiama. 

Baseinėlyje pliuškena lašišos, kurias jau netrukus paleis į laukinę gamtą – Neries upę, o vėliau jos išplauks į plačiuosius vandenis – Baltijos jūrą. 

Saidžių kaime žuvininkystės tarnybos darbuotojai jau neša dalį rituolių metinukų Neries kranto link. Tokių į upę paleidžia 2 tūkstančius, o iki metų galo iš viso jų į natūralius vandenis išplauks apie pusantro šimto tūkstančių. Lašišos ypatingos – žymėtos.

Nors lašišų ir šlakių įžuvinimo kiekiai Lietuvoje įspūdingi, Lietuvos upėse išgyvenusių lašišų jauniklių skaičius siekia tik trečdalį – lašišų populiacijos padėtis Baltijos jūros baseine yra viena iš blogiausių. Nuo šių metų pradžios lašišų žvejyba uždrausta. Palikta tik išimtis žvejams mėgėjams. Per dieną žvejys gali sugauti ir pasilikti sau ne daugiau kaip vieną dirbtinai įveistą lašišą su ypatingu ženklu – nukirptu riebaliniu peleku: „Kai šita žuvytė atsives vaikų, jie jau bus su peleku ir žvejas negalės jo pasiimti.“

REKLAMA

Aplinkosaugininkai dabar galės patikrinti, ar žuvautojai, gaudydami lašišas, nepažeidžia taisyklių būtent pagal šį skiriamąjį ženklą.

„Jei atvažiavusi inspekcija paima žuvį ir mato, kad peleko nėra – reiškia paėmė teisėtai. Jei pelekas viršuje yra – imti jos negali, turi paleisti atgal“, – aiškina žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.

Tačiau kol kas šių metinukų net su nukirptais pelekais gaudyti negalima. Žvejai mėgėjai jas pasilikti galės tik kitąmet, kai lašišos paaugs. 

„Šitas visas veiksmas atliekamas tam, kad įveistos mūsų lašišaitės galėtų sėkmingai keliauti į jūrą, augti, sėkmingai priaugti masės, brandinti ikrus ir po 3–4 metų grįš į mūsų upes neršti pirmą kartą“, – sako žuvininkystės tarnybos žuvivaisos departamento direktorius Justas Povilūnas.

Aplinkosaugininkai primena, kad net ir tikintis sugauti šiuos žymėtus laimikius, būtina turėti žvejo kortelę.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiimti į žvejybą, pagal limituotas žvejybos taisykles. Jei prasideda žvejyba nuo rugsėjo 15 lašišinė, tai prie Neries upės turi turėti žvejo mėgėjo kortelė, tada gali žvejoti, imt vieną lašišą“, – kalba Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Egidijus Kirkliauskas.

O kol žuvininkai iš visų jėgų stengiasi išsaugoti žuvų rūšis, brakonieriai toliau dirba juodai. Aplinkos ministerija skelbia, kad per 3 mėnesių specialią akciją nuo vasario iki balandžio pabaigos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai patikrino beveik 8 tūkst. žvejų.

Nustatė net 500 žvejų mėgėjų pažeidimų. Iš jų net 122 šiurkštūs pažeidimai – brakonieriavimas, kai gaudant žuvis brakonieriai naudojo tinklus, žeberklus, mušė žuvis elektra ir naudojo kitus žudančius gamtą įrankius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų