Pagrindinės priežastys: reikalavimais perkrautas biurokratinis aparatas ir aukštųjų technologijų stygius industrijose. Ekonomistai sako, kad Europos laukia liūdni laikai.
„Europos Sąjunga gali mirti“, – tokios yra Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono prognozės Europos Sąjungai, jei ši nesiims gelbėti savo ekonomikos.
Šis perspėjimas nėra iš piršto laužtas. Štai buvusį Europos Centrinio banko vadovą ir Italijos premjerą Mario Draghi‘į Briuselyje su šypsena pasitiko Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Tačiau italas atnešė ataskaitą, kurioje rėžė išvadą, kad Europos Sąjungos ekonomika jau seniai negali konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija. Tiesą sakant, Bendrijos ekonomika per 16 metų paaugo vos dviem milijardais, kai Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas augo bemaž 13, o Kinijos – 12 milijardų eurų.
„Daug kartų kartojome, kad augimas Europoje lėtėja jau kurį laiką. Tačiau ignoravome tai“, – teigė ekonomistas M. Draghi‘is.
Perspektyvūs verslai keliasi iš Europos
Kyla klausimas, kodėl Europos Sąjunga tapo ekonomiškai neįgali? M. Draghi‘is tyrime išskyrė kelias pagrindines priežastis, viena jų – reguliavimais perkrautas Europos Sąjungos biurokratinis aparatas. Bloko biurokratai spaudžia verslą reikalavimais ir, palyginus su JAV ar Kinija, menkai subsidijuoja. Štai pelningiausių pasaulio įmonių dešimtuke nėra nei vienos europiečių įmonės.
„Nuo 2008 m. beveik 30 proc. Europos vienaragių – verslų, kurių vertė viršijo milijardą dolerių – išsikraustė iš Europos. Dauguma jų persikėlė į Jungtines Valstijas“, – sakė M. Draghi‘is.
Aukštųjų technologijų verslai bėga iš biurokratų Europos – tai yra viena didžiausių Europos ekonomikos stojimo priežasčių. Ir ne dėl to, kad Europoje trūksta protingų ar aktyvių verslo kūrėjų.
„Nors Europoje turime daugiau mokslininkų nei Jungtinėse Valstijose ar Kinijoje, atsiliekame daugelyje sričių. Pavyzdžiui, mūsų pasaulinė patentų paraiškų dalis per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo perpus: nuo 30 iki 15 procentų“, – kalbėjo Europos Komisijos vadovė U. von der Leyen.
Štai dirbtinio intelekto pavyzdys. Kol Kinija ir JAV dirbtinį intelektą integruoja į industrijų vystymą, ES inovacijos atsiradimą visų pirma vertina kaip grėsmę ir stabdo reguliavimais.
Inovacijos ne tik dusinamos pertekliniais reikalavimais, bet ir negauna pakankamo finansinio palaikymo. Naujovių tyrimams ir vystymui 2021 metais JAV išleido 270 mlrd. eurų daugiau nei Europa.
„Pagrindiniai investuotojai Europoje pastaruosius 20 metų dirba su automobilių gamintojų įmonėmis. Prieš 20 metų tokia pati situacija buvo ir Jungtinėse Valstijose. Automobiliai ir farmacija. O dabar trys didžiausios įmonės yra technologijų įmonės“, – teigė ekonomistas.
Svarsto, kokią įtaką darys Kinija bei D. Trumpo pergalė
Briuselis bandė pasivyti nuvažiuojantį aukštųjų technologijų traukinį su „Žaliojo kurso“ planu. Pagrindinė mintis: užauginti aukštųjų technologijų industriją ir kartu paversti Europą visiškai žaliu, anglies dvideginio emisijai neutraliu žemynu. Tačiau tada įvyko tai, ką numatyti buvo sunku – pandemija ir karas, o kur dar Rusijos žongliravimas dujų ir naftos, nuo kurių Europa buvo visiškai priklausoma, kainomis.
Įvyko pasaulį keičiantys įvykiai, tačiau Europos „Žaliojo kurso“ strategija niekaip neprisitaikė ir toliau tempia žemyn ekonomiką. Šiųmetinėje klimato kaitos konferencijoje Baku Italijos premjerė Georgia Meloni ragino ne tik aklai siekti žaliųjų tikslų, bet pagalvoti apie žmonių gerovę.
„Svarbu, kad dekarbonizacija derėtų su gamybos ir socialinių sistemų klestėjimu. Gamtos saugojimo esmė yra žmogus. Pernelyg ideologinis ir per mažai pragmatiškas požiūris atves mus prie nesėkmės“, – teigė G. Meloni.
Europos gatves jau šturmuojantys ūkininkai antrina: dabartiniai žalieji tikslai veda į ekonominį krachą. O štai ūkininkai Kinijoje prieš dešimtmetį gamino pašarus gyvuliams ar augino vištas, tačiau po dosnių Pekino subsidijų tapo saulės kolektorių, vėjo jėgainių, ličio baterijų ar net elektromobilių gamintojais.
Briuselis bando kovoti su pigiomis rinką užplūdusiomis kiniškomis prekėmis – Kinijoje pagamintiems elektromobiliams pritaikė papildomus muitus. Tai viena iš M. Draghi ekonomikos gelbėjimo priemonių. Tačiau, kol kyla muitų karo su Kinija grėsmė, debesys niaukiasi Vakaruose. JAV prezidentu išrinktas Europai muitais grasinantis Donaldas Trumpas.
Ekonomistai svarsto, kad D. Trumpas Europai gali tapti paspirtimi, kaip ir saugumo srityje, pradėti veikti ir atgaivinti žemyno ekonomiką.
„Mario Draghi Europai paruošė idealų planą: 800 milijardų eurų investicijų kasmet, reguliavimų atsisakymas, daugiau tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Receptas parašytas, tačiau iki šiol nemačiau jokio progreso iš Europos“, – sakė „ING Diba“ ekonomistas Casrtenas Brzeski‘is.
Idealus receptas netenkina didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos. Berlynas nesutinka investicijoms skirtus 800 mlrd. eurų skolintis kolektyviai.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
