Lietuva turi 6 Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus: kiekvienam – po 56 tūkst. eurų

Aukščiausias šalies meno ir kultūros apdovanojimas taip pat atiteko architektūros istorikei Marijai Drėmaitei. Ji prisidėjo prie to, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jūratės užkandžių idėja pavergė vaikų širdis: „Jokių dažiklių, jokių konservantų“

Žemaitaitis apie naujausią sprendimą: „Jeigu tikslas yra Žemaitaitį nuteisti – sėkmės“

Daugiau ligoninių gali neteikti kai kurių paslaugų: „Kam nepasitaiko prastai suplanuoti“

Premija skirta ir poetui, dramaturgui bei prozininkui Gintarui Grajauskui. Kiekvienam laureatui valstybė skyrė po 56 tūkst. eurų.

Pagrindinis filmo „Pietinia kronikas“, į kino teatrus sudominusio ateiti rekordinę žiūrovų minią, herojus filosofiškai svarstė apie pralaimėjimus ir pergales, o šio filmo režisierius I. Miškinis pats tapo nugalėtoju – jam skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Įvertinti net 6 šalies menininkai

I. Miškinis apdovanotas už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją. Už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą ir architektūros idėjų sklaidą aukščiausia šalies premija įvertinta ir architektūros istorikė M. Drėmaitė. Ji vadovavo darbo grupei, siekusiai, kad Kauno modernioji architektūra taptų „Unesco“ pasaulio paveldo dalimi.

Poetui ir dramaturgui G. Grajauskui komisija skyrė apdovanojimą už poetinį, šiuolaikinį buvimo pjūvį.

„Ta nacionalinė kultūros ir meno premija yra išskirtinai prestižinė. Ir tapus laureatu, manau, tikrai galima papasakoti ne tik anūkams, bet ir proanūkiams“, – sako komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas.

Už viso gyvenimo įnašą nacionalinė premija skirta operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei. Už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui apdovanotas Panevėžio Juozo Miltinio teatro aktorius Albinas Kėleris. Už intelektualų vaizduotės šėlsmą, įkūnijant moters žvilgsnį, įvertinta ir dailininkė Laisvydė Šiaučiūtė.

„Aš manau, tas šešetukas yra nuostabus, bet tai nesumažina liūdesio dėl kitų personalijų, kurios, mano manymu, taip pat buvo vertos“, – tikina A. Gelūnas.

Nugalėtojus komisija rinko iš dvylikos kūrėjų. Komisijos pirmininkas sako, kad darbas buvo itin sunkus, o priimti sprendimą padėjo tokie kriterijai kaip lyčių lygybė ir regioniškumas – kad būtų apdovanoti ne tik sostinėje kuriantys menininkai.

„Mes galime pasidžiaugti tokia gausa nominantų. Tai iš tikrųjų parodo mūsų kultūros sąmoningumą ir kiek didžių asmenybių mes turime“, – sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.