Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo.

REKLAMA

Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst. lietuvių kenčia didelį nepriteklių – priversti atostogauti namuose, skolintis pinigų nenumatytoms išlaidoms, nepakankamai šildosi namus.

Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Marijampolėje įsikūrusio Azijos patiekalų restorano verslininkai teigia labai besistengiantys dėl klientų, kad šie gautų šviežią, kokybišką maistą, jaustųsi maloniai aptarnauti. Tiesa, už tai tenka susimokėti. Iš internete skelbiamų kainų matyti, kad dabar papietauti kainuoja maždaug penktadaliu brangiau nei balandį prieš metus.  

„Kai įvyko pagrindiniai brangimai elektros ir po karinių veiksmų Ukrainoje, kainų šuoliai buvo jaučiami labai stipriai, neišvengiamai gražius atspausdintus meniu teko keisti“, – teigė restorano savininkė Daiva Leskova.

REKLAMA

Tačiau verslininkė sako, kad daugumai klientų kainų augimas – nė motais.  

„Žmonės galbūt renkasi pigesnius produktus, bet išlieka tie, kurie turi savo mėgstamus, laikosi pomėgių, populiariausias sušis vulkanas laiko pirmas vietas, kiekiai nemažėja ir sėkmingai auga“, – tikino restorano savininkė. 

Bendrai restoranų ir viešbučių kainos per metus padidėjo 14 proc. O labiausiai lietuviams pabrango būsto išlaikymas ir energija, transportas, maisto produktai. Tad balandžio mėnesį bendra metinė infliacija pasiekė naują rekordą – sudarė 16,8 proc. Vos per vieną mėnesį prekės ir paslaugos pabrango dar 2 proc.

Pirkėjai skundžiasi kylančiomis kainomis, tačiau pripažįsta dažniausiai mokantys tiek, kiek verslininkai prašo ir, išskyrus turgų, per daug neieško, kur pigiau ir nesidera:  

„Man yra atvejų buvę, išveja iš tos vietos, ko tu atėjai, dink iš čia.“  

„Nelabai deruosi, paslaugos visur kainas kelia. Aš moku.“  

„Nuo mūsų žmonių nieko nepriklauso, nuo vyriausybės, jie verslininkams nenustato ribų, Lenkijoje nustatyta.“  

REKLAMA
REKLAMA

„Jei kainos kyla, o žmonės toliau perka, prekybininkai, gamintojai gauna patvirtinimą, kad pinigų rinkoje yra, galima pardavinėti brangiau“, – teigė „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas. 

Ekonomistai perspėja, kad artimiausius 2 mėnesius infliacija gali dar labiau kilti ir priartėti prie 20 proc. Esą iš inercijos gyventojai pinigines dar laiko plačiai atvertas, vartojimo nemažina, tad ir kainos dar gali kilti. Be to, liepą dar apie 40 proc. gali padidėti elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams.  

„Kainų kilimas stebina ne tik paprastus žmones, bet ir ekonomistus. Maisto kainų augimas Lietuvoje metinis 21 proc. didžiausias visoje ES“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.   

Siekdama palengvinti gyventojams infliacijos naštą, vyriausybė ketina nuo liepos kompensuoti gyventojams dalį dujų ir elektros kainų. Be to, premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama didžiulius naujausius infliacijos skaičius, užsimena, kad rudenį gali pasiūlyti ir naujų antiinfliacinių priemonių.  

REKLAMA
REKLAMA

„Mes negalime pakeisti pasaulinių naftos, dujų kainų. Jų vyriausybė nevaldo ir nevaldys. Pasekmės žmonėms, ypač kurių pajamos yra mažiausios, valdyti per biudžetines priemones yra įmanoma. Vyriausybė tą siūlo. Jeigu to nepakaks, rudenį bus teikiami papildomi sprendimai. Bet kol kas manome, kad to, ką dabar esame pateikę, pakaks“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.   

Statistikos departamentas suskaičiavo, kaip lietuviams pernai sekėsi pakelti įsibėgėjančią infliaciją. Didelį materialinį nepriteklių pernai patyrė apie 200 tūkst. gyventojų – jo lygis siekė 7 proc. ir per metus sumažėjo puse procento. Sunkiausia esą buvo senjorams ir 18–24 metų jaunuoliams.  

„Tai siečiau su nedarbo situacija, kuri buvo 2020 m. pabaigoje. Kai matysime duomenis 2021–2022 metų, pasimatys didesni priimti sprendimai, susiję su pajamų didinimu, rodikliai turėtų pozityvesni ir ateinančių metų“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet iš mūsų darbo su žmonėmis, mūsų narių patirčių, yra daug žmonių, kuriems situacija nepasikeitė, buvo prasta ir liko. Daliai žmonių nėra lengva“, – aiškino skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Dėl nepritekliaus pernai daugiau kaip trečdalis gyventojų vis dar negalėjo apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų, trečdalis neišgalėjo bent savaitę paatostogauti ne namuose. Beveik dešimtadalis dėl pinigų trūkumo bent kas antrą dieną negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto.

Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Prasčiausia valdžia kokią Lietuva kada nors yra turėjusi.
vietinio biznelio ypatumas-lupk nuo savų trigubai
vargu ar bent puse tu pinigu, pasieke ta Ukraina. nusedo kokio tapino, jakilaicio saskaitoje
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų