Ir nors gyvenimo sąlygomis nelegalai per daug nesiskundžia, labai nerimauja dėl ateities, ir atvirauja dėl to turintys daug psichologinių problemų. O Pabėgėlių priėmimo centro direktorė aiškina, kad daugiausia problemų vis dar kelia sveikatos problemos – tenka kviesti mobilias pagalbas, ieškoti medikų.
Konteinerinių namelių stovykloje Rukloje, kur perkeliami neteisėti migrantai iš palapinių ir užkardų, verda gyvenimas. Kas gamina valgyt, kas skalbia, o kas tiesiog vaikštinėja. Dalis skundžiasi sąlygomis, vardija buitinius trūkumus:
„Viskas kaip ir gerai, bet aš turiu mažų vaikų, o vonios kambarys toli nuo mūsų namų. Pavyzdžiui, vidurnaktį, kai reikia nuvesti vaikus į tualetą, yra labai šalta.“
„Čia gyvenimas yra sunkus, tragiškas…“
„Mes nežinome, kokia situacija, mes nežinome, kas nutiks su mumis vėliau. Aš čia esu 9 dienas, bet vis dar neatgavau telefono, todėl negaliu susisiekti su savo giminaičiais…“
O štai kiti atvykėliai džiaugiasi – saugu, šilta, gauna drabužius, higienos priemones, patenkinti ir kiekvienam kas mėnesį skiriama 77 eurų išmoka. Tad esą trikdo tik menki nepatogumai:
„Visko užtenka, yra kelios virtuvės, dušai – atskirai ir vyrams, ir moterims, yra tualetai, viskas švaru, tvarkomės, gaminame, problemų nėra, patalpose šilta, gyvent normalu, nėra kuo skųstis.“
„Lietuvos valdžia padarė labai nuostabų darbą… Prieš keturis mėnesius mes gyvenome palapinėse, po lietumi, žinot, buvom jums juk „staigmena“.
„Bet per pastarąsias tris savaites viskas pasikeitė – pastatė konteinerius ir dabar mes gyvenam beveik normalų gyvenimą.“
Pasak pabėgėlių centro direktorės, didžiausias iššūkis atvykėlių sveikata, kartais budinčių medikų pagalbos nebeužtenka, reikia kviesti greitąją.
„Atvažiuoja medikas, atvažiuoja mobili komanda, kad suteiktų gydymo paslaugas, būtinąją pagalbą, esant poreikiui kviečiama greitoji, tai daugiausia rūpesčių kelia sveikatos priežiūra“, – sako pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.
Kaip neteisėtiems migrantams sekasi įsikurti, domėjosi ir atvykę parlamentarai. Rukloje apsilankė Žmogaus teisių komiteto nariai. Sako pagrindinis nusiskundimas – nežinia dėl ateities, nelegalai toliau dejuoja, kad yra uždaryti tarsi nusikaltėliai.
„Mes norime tiksliai žinoti ir suprasti, kiek laiko būsime čia, nes mes kaip kalėjime. Visi mes jau turime psichologinių problemų, „stogas važiuoja“.
„Mūsų problema yra bendra – mes norim laisvės.“
„Pabūti savaitę ar mėnesį tokiam namely, ar Pabradės palapinėje galėtų kiekvienas, bet nežinomybė, kas bus toliau, ar aš grįšiu į šalį, iš kurios atbėgau, ar mane čia priims, ar aš integruosiuos“, – teigia Seimo narys Tomas Bičiūnas.
Kol sprendžiami nelegalų statuso klausimai, jie sulaikyti pusmečiui, o tolesnis likimas – teismo rankose. Bet parlamentarui Tomui Vytautui Raskevičiui akivaizdu, kad jie Lietuvoje užsibus ilgiau nei 6 mėnesius.
„Pastaruoju metu, mano kolegos politikai teikia neracionalius pasiūlymus, kad šiuos žmones reikia sulaikyti neribotam laikui arba deportuoti į Afrikos valstybes. Manau, kad atėjo metas suvokti, kad šie žmonės Lietuvoje gyvens ilgesnį laiką, ir orus elgesys su šiais žmonėmis yra savotiškas egzaminas mums kaip demokratinei valstybei“, – tikina jis.
O kiti seimūnai stebisi, kad šąlant orams stovykla vis dar pustuštė, ir kasdien autobusas atveža vos po keliasdešimt nelegalų.
„Jeigu Lietuva nepasistengs, mes turėsime labai rimtų reputacinių problemų, Žmogaus teisių teismo bylas, galbūt net baudžiamąsias bylas… čia yra konteineriai, patalpos pritaikytos 500 žmonių, bet juose nėra žmonių“, – tikina Seimo narys Vytautas Bakas.
„Vakar mes turėjom 234 žmones, iš jų 116 vaikų, šiandien dar atvažiuoja 85, tai dar stovykla pildosi, tikėtina, kad penktadienį užsipildys pilnai“, – aiškina B. Bernotienė.
Jau spalio 4 prasidės ir mokslai – pamokos planuojamos visiems 7–18 metų nelegalų vaikams. Visi jie mokysis lietuvių kalbos. Iš viso Į Ruklą suplanuota perkelti apie 400 nelegalų, daugiausia su vaikais, dar panašiai tiek kursis sostinėje, Naujininkuose.
