Apie tai tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo šeimos gydytoja Elena Šukė.
Svarbu paminėti ir tai, kad miegas lemia ne tik gerą žmogaus savijautą, bet ir stiprina imunitetą, padeda būti atsparesniems ligoms. Kenčiant dėl nepakankamo miego padidėja rizika susirgti ne tik infekcinėmis, bakterinėmis, bet ir priklausomybės, psichikos ligomis. Naudinga žinoti ir tai, kad alkoholiniai gėrimai niekaip nepagerina miego kokybės, priešingai, išbalansuoja miego fazes: užmigti gali pavykti greičiau, tačiau naktį gali sekti pabudimai ir bendra miego kokybė bus prastesnė.
Pasak gydytojos, miegas – tai mūsų dienos atspindys. Svarbiausią įtaką jam daro psichologinė būsena – nerimas, emociniai sutrikimai, nuotaikų svyravimai. Dėl šių priežasčių gali būti sunku tiek užmigti, tiek išmiegoti visą naktį. Taip pat reikšmingas fizinis aktyvumas, kurio stoka gali prisidėti prie nemigos.
„Jeigu sergame ligomis, kurių negydome, nesilaikome apskritai sveiko gyvenimo principų, natūralu, kad mūsų miegas tikrai gali tai atspindėti ir būti gerokai prastesnis“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak E. Šukės, nors mityba yra svarbi kaip sveikos gyvensenos dalis, viskas nėra taip paprasta. Jei pusryčiams valgoma košė ar omletas – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia, bendras gyvenimo būdas.
„Žmogaus laikymasis sveikos mitybos, nepersivalgymas, neturėjimas viršsvorio, faktas, kad tai užmigimo kokybei ir pačio miego kokybei turės įtakos“, – sako ji.
Cukrus ir kiti stimuliantai – priešas miegui
Cukrus, kaip ir kofeinas ar energiniai gėrimai, yra stimuliantai, galintys trikdyti miegą. Dėl to rekomenduojama bent 2 valandas prieš miegą nieko nebegerti ir 4 valandas – nebevalgyti. Gausus, kaloringas ar saldus maistas prieš pat miegą – netinkamas pasirinkimas.
Kai kurie renkasi prieš miegą išgerti šilto pieno ar kakavos. Gydytoja teigia, kad efektas dažniau kyla iš paties ritualo – ramios akimirkos sau, nei iš gėrimo sudėties. Kakava dažnai turi daug cukraus, o pienas – kalorijų, todėl šilto vandens puodelis būtų geresnė alternatyva.
Naktiniai prabudimai – kada jie normalūs?
Pasak gydytojos, prabudimai tarp miego ciklų yra visiškai natūralūs. Jeigu žmogus naktį pabunda kas maždaug porą valandų, bet per 20 minučių vėl užmiega, tai yra absoliučiai normalu ir nelaikoma miego sutrikimu. Priklauso nuo to, kiek laiko žmogus miega per naktį.
„Jeigu jis miega šešias valandas, tai gali vieną ar du kartus prabusti per naktį. Jeigu – 10 valandų, gal jis ir keturis kartus prabus. Bet esmė yra, kaip greitai po to vėl užmiegame ir nereikia išsigąsti, kad prabundame, tai yra normali miego eiga“, – paaiškina E. Šukė.
Kartais žmonės skundžiasi košmarais ir dėl jų prasta miego kokybe. Pasak gydytojos, dažni košmarai, trukdantys išsimiegoti, gali būti miego sutrikimas, kuris kartais reikalauja net psichiatro įsikišimo.
Tiek depresija, tiek nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia miego sutrikimais – dažniausiai nemiga, bet taip pat ir hipersomnija (kai žmogus miega per daug). Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kartais miego sutrikimai tampa pirmuoju psichikos ligų ženklu:
„Žmonės dažnai patys sako, kad jau žino, kai depresija ar nerimo sutrikimas grįžta, nes visų pirma pradeda trikti miegas.“
Kas yra hipersomnija?
Hipersomnija – tai būsena, kai žmogus pradeda miegoti daug daugiau nei įprastai, pavyzdžiui, 14-16 valandų per parą, bet vis tiek jaučiasi pavargęs. Dažnai tai vienas iš depresijos simptomų, kurį būtina gydyti su gydytojo psichiatro pagalba. Hipersomnija nėra atskira liga – ji visada turi priežastį, kurią reikia išsiaiškinti.
Nors retesnė, narkolepsija taip pat svarbi. Tai staiga užklumpantis miegas, net aktyvios dienos metu, kuris gali būti pavojingas, ypač vairuojant. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytojus.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nemiga dažnai negali būti išspręsta vien šeimos gydytojo.
„Kai kuriems žmonėms vis dar gėda kreiptis pas psichiatrą, bet reikia suprasti – tai gydytojas kaip bet kuris kitas specialistas. Nemiga, ypač įsisenėjusi, turi būti gydoma tinkamai“, – pabrėžia ji.
Nors situacija gerėja, vis dar jaučiama stigma. Jaunesni žmonės drąsiau kreipiasi į psichoterapeutus, tačiau net ir tarp jų žodis „psichiatras“ vis dar kelia baimę.
„Leidžiam sau juokauti nejuokingai šitomis temomis – žmogų, besielgiantį keisčiau, vadinti „psichu“. Tas labai prisideda prie šitų dalykų ir vis dar žmonėms gėda sirgti tokiomis psichinėmis ligomis“, – konstatuoja gydytoja.
Ji ragina atviriau kalbėti apie emocinę sveikatą ir ieškoti pagalbos.
Kaip alkoholis veikia miegą?
Alkoholis reikšmingai veikia miegą, nors dažnai klaidingai manoma, kad jis padeda užmigti. Iš tiesų, alkoholis blogina miego kokybę. Tiesa tai, kad alkoholio išgėręs žmogus gali užmigti greitai, tačiau tai nėra natūralus, įprastas miegas. Apsvaigus miego REM fazė trumpėja, o ji yra būtina emocijų apdorojimui, atminčiai ir psichinei sveikatai.
Dėl to ryte galima jaustis nepailsėjus, net jei žmogus miegojo ilgai. Dažnai, kai užmiegama apsvaigus, naktį prabundama, o kai organizmas skaido alkoholį suaktyvėja nervų sistema, didėja stresas, taip pat kitą dieną prabundama anksti.
Apsvaigę žmonės taip pat prasčiau kvėpuoja, naktį gali daugiau knarkti.
Naudinga žinoti, kad alkoholis slopina melatonino (miego hormono) gamybą ir ilgainiui tai gali lemti sunkumus užmiegant, nereguliarų miego ritmą, nemigą.
Reguliarus alkoholio vartojimas gali sukelti lėtinę nemigą, didesnį nerimą ir depresijos simptomus, priklausomybę, kai alkoholis pradedamas naudoti kaip „miego vaistas“.
Kuo didesnis alkoholio kiekis suvartojamas ir kuo arčiau miego, tuo blogesnė miego kokybė.
Net 1–2 gėrimai gali paveikti REM miegą, ypač jautresniems žmonėms, todėl rekomenduojama vengti alkoholio likus bent 3–4 val. iki miego ir ieškoti alternatyvų atsipalaidavimui: kvėpavimo pratimai, šilta arbata, rutina.
Jei alkoholis tapo pagrindiniu būdu užmigti – tai svarbus signalas pasikalbėti su specialistu.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Apie ciklą „Paimk gyvenimą į savo rankas“
Lietuvoje tikrąjį priklausomybių mąstą apskaičiuoti sunku, aišku viena – problema egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagalbos kreipiasi tik apie 7–8 proc. priklausomybę turinčiųjų žmonių: dalis nesupranta arba nepripažįsta turį problemą, kiti ją neigia ar bando susitvarkyti patys.
Vilties teikia tai, kad metų pradžioje Respublikinis priklausomybės ligų centras paskelbė, kad nors vidutinis alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, į centrą besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai išduoda, kad gyventojai vis dažniau, t. y., maždaug 2 iš 12 ieško ir kreipiasi pagalbos.
Laidų metu ir straipsniuose dėmesys yra skiriamas tam, kaip įveikiamos įvairios priklausomybės: alkoholio, narkotikų, tabako, lošimų ir kitos. Medikų, bendruomenių atstovų yra klausiama patarimų, kurie padeda įveikti priklausomybes.
Nors priklausomybės kelia rimtų socialinių ir sveikatos problemų, jų prevencija ir gydymas negali apsiriboti vien žalos ar rizikos pabrėžimu – veiksmingas sprendimas yra visapusis požiūris, kai kalbama ne tik apie priklausomybių pasekmes, bet ir apie bendrą žmogaus sveikatą, emocinę gerovę bei gyvenimo kokybę. Priklausomybių prevencijai svarbu ne tik ribiniai, stigmatizuoti atvejai, bet ir žmonės, kurie dar laikomi sveikais, tačiau jų įpročiai veda link priklausomybių formavimosi.
Tokiais atvejais svarbu kalbėti ne tik apie priklausomybių keliamą žalą, bet ir apie sveikus įpročius, kurie stiprina psichologinį atsparumą. Ciklo „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidose ir straipsniuose į sveikatą žvelgiama visapusiškai: vertinant tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, pateikiant istorinį kontekstą, kodėl vienas ar kitas elgesys yra vertinamas kaip priimtinas. Temos apima ne tik dažniausias priklausomybių rūšis, kaip padėti sveikstančiam, tačiau ir prevencines priemones: sveiką mitybą, judėjimą, sveikatos raštingumą, psichologinį atsparumą ir kitas.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
