Kėdainių mokykla gedi nepasiskiepijusios mokytojos: „Vaikus labai mylėjo“

Kėdainių „Ryto“ progimnazija laidoja garbingo amžiaus mokytoją, kurią pražudė koronavirusas. Mokyklos bendruomenė sako, kad bandė įkalbėti mokytoją pasiskiepyti, tačiau nesėkmingai – ji buvo griežtai nusistačiusi prieš skiepus. Visgi gali būti, kad jau netrukus mokytojai pasirinkimo – skiepytis ar ne – neturės. Sveikatos apsaugos ministerija nori nuo gruodžio įtraukti šią profesiją į sąrašą tų, kurie skiepytis turėtų privalomai.

Į pradinukų klasę viena Kėdainių „Ryto“ progimnazijos mokytoja jau nebegrįš. Į septintą dešimtį įkopusios pedagogės gyvybę užvakar pasiglemžė koronavirusas.

„Susirgo, pajuto simptomus, pateko į ligoninę, toliau į reanimaciją, na, ir spalio 24 d. mes jos netekome. Jos pedagoginis stažas – 40 metų. Taip kad ji visą savo gyvenimą atidavė mokyklai“, – sako direktorius Albinas Stankevičius.

Skaudžios netekties sukrėsta mokyklos bendruomenė vos tramdo ašaras.

„Labai gera mokytoja buvo… – Sunku ir kalbėti? – Iš tikrųjų, taip. – Penktadienį paskutinį kartą ir matėte? – Taip“,  – pasakoja valytoja Audronė.

„Iš vakaro aš sužinojau, per naktį nemiegojau net“, – kalba valytoja Virginija.

Mirusios mokytojos kolegos sako, kad tragedijos tikriausiai buvo galima išvengti. Mat garbaus amžiaus pedagogė buvo viena iš penkių nepasiskiepijusių progimnazijos mokytojų. Jos įkalbėti skiepytis nepavyko net direktoriui.

„Gal prieš pora dienų, kai ji susirgo, nebeėjo į darbą, aš jos kažkaip paklausiau: „Rita, kodėl tu nesiskiepiji, ar tu nebijai?“ Tai ji taip gražiai nusišypsojo, patraukė pečiais, taip nieko ir neatsakė, kodėl iš tiesų“, – pasakoja bibliotekininkė Jūratė.

„Gal šita nemaloni, skaudi istorija paskatins vieną kitą žmogų – gal ne mūsų mokykloje, gal rajone – kitaip pažvelgti į tą laisvę nesivakcinuoti ir laisvę numirti“, – sako A. Stankevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje nepasiskiepiję maždaug 8000 švietimo darbuotojų, iš jų apie 2000 mokytojų, o sveikatos apsaugos ministerija siūlo jau nuo gruodžio 1–osios privalomai skiepyti ne tik asmens sveikatos ir socialinių paslaugų srities, bet ir švietimo darbuotojus.

„Mokytojai yra savo darbo vietoje pakankamai rizikinga ir jautri vieta, kadangi vaikai serga lengvai, bet jie taip pat lengvai ir dalija virusus, taip pat ir mokytojams. Tai šiandien dienai tai yra svarstytinas klausimas, kadangi pirmiausia mes norime apsaugoti mokytojus, tuo pačiu ir visus kitus“, – komentuoja sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Nors dėl to dar turės apsispręsti Seimas, tam jau dabar priešinasi švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Anot jos atstovų, priemonė – perteklinė.

„Kada bus priimtas sprendimas pirmiausia Seimo narius paskiepyti, kad jie galėtų dirbti savo Seimo nario darbą? Kas pasikeis, kai bus privaloma vakcinacija? Paprasčiausiai žmonės išeis iš darbo“, – sako švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

REKLAMA

Savo ruožtu Marijampolėje fizikos mokytoju dirbantis Antanas Mikuckis neatskleidžia, ar dėl privalomų skiepų išeitų iš darbo, tačiau sako, kad viruso nebijo, o bandymą priversti mokytojus skiepytis vadina absurdu.

„Tai yra žmogaus teisių pažeidimas, net kuriozas, iš tikrųjų. Aš pats esu sveikos gyvensenos šalininkas, jaučiuosi sveikas ir manau, kad galiu pats savimi pasirūpinti, nesu niekam grėsmė kokia ir manau, kad tai yra neteisinga“, – tikina nepasiskiepijęs mokytojas Antanas Mikuckis.

Kad skubėti su privalomu mokytojų skiepijimu nederėtų, sako ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Tiesiog nemanome, kad klausimą reikėtų nuleisti tik į mokytojų lygmenį ir spręsti tik tų 2000 mokytojų paskiepijimo problemą. Reikia žiūrėti į visas profesijas, kurios yra rizikingos ir kur turėtų darbuotojai skiepytis privalomai“, – teigia ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Savo ruožtu koronavirusas mokyklose ir toliau siautėja. Šiuo metu jose – net 759 aktyvūs židiniai, kuriuose užsikrėtė per 3100 vaikų. Daugėjant koronaviruso židinių mokyklose, vis daugiau ugdymo įstaigų priverstos mokymosi procesą organizuoti mišriu būdu. Be to, dviem dienomis pailgintos vaikų atostogos. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto rektorius sako, kad dvi dienos tikrai nieko nepakeis.

„Bent minimumas pora savaičių, kad su šitomis atostogomis susidarytų bent trys savaitės tokio išjungimo mokyklų iš to aktyvaus proceso. Mano manymu, tai tikrai pagelbėtų ir nesugriautų to mūsų mokymosi proceso labai ženkliai, nepakenktų kokybei“, – tikina VDU rektorius Juozas Augutis.

„Valdymo priemonės paprastos – kuo greičiau nustatyti užsikrėtusįjį. Kuo greičiau. Na, vėlgi, šnekant apie amžiaus struktūrą tarp vaikų, kur labiausiai fiksuojami atvejai? Pas pradinukus? Kodėl paklausite? Todėl, kad jie nedėvi kaukių“, – teigia epidemiologė Rolanda Lingienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad bent kol kas prie nuotolinio mokymo grįžti planų nėra, tačiau su sveikatos apsaugos ministerija žada kitą savaitę apsispręsti, ar įvesti privalomą kaukių dėvėjimą ir pradinukams.


Rašyti komentarą...
M
Marius
2021-10-26 20:52:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Net mokytojai netiki mokslu
Atsakyti
0

N
Net
2021-10-26 20:40:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eisim iš darbo. Tegul nekliedi su savo skiepų bizniu
Atsakyti
-2

M
Marius
2021-10-26 20:53:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Net mokytojai netiki mokslu
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų