Pats A. Brokas savo įsitraukimą į ritmologų sektą vadina sociologiniu tyrimu, tačiau to tyrimo rezultato – dokumentinio filmo – net po daugiau nei dešimties metų taip ir neparodė.
Aušriečių Kultūros ministerijoje nenorintys kultūrininkai baiminasi, kad A. Brokas – R. Žemaitaičio žmogus.
„Ar nėra taip, kad pabuvęs viceministru bus siūlomas į ministrus to paties R. Žemaitaičio, kuris, beje, vienintelis prisipažįsta, jog tebedalyvauja Kultūros ministerijos politinės komandos formavime?“ – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintautė Žemaitytė.
Broko ryšiai su rimtologijos judėjimu
Socialiniuose tinkluose įsiaudrinę kritikai dalijasi savo įrodymais – bent dviem vaizdo įrašais, kuriuose vienoje gretoje matyti R. Žemaitaitis ir A. Brokas. Pastarasis aiškina, kad šie vaizdo įrašai – iš vienintelio jų kontakto: reklamos agentūros renginio prieš prezidento rinkimus.
„Aš jį mačiau lygiai tris minutes prie fotosienelės, o vėliau vakaro metu – kaip vieną iš svečių – apsikeičiau keliais mandagumo žodžiais. Nuo to renginio dienos aš jo nesu sutikęs“, – tikina kultūros viceministras A. Brokas.
A. Brokas turi teisintis dėl savo ryšių su Rusijoje prasidėjusiu, o vėliau ir į Lietuvą atėjusiu ritmologų, arba kitaip – „Radastėjos“ – judėjimu. Jo dalyviai išsitraukdavo lagaminus, su jais šokdavo ir rengdavo spektaklius. Judėjimo nariai teigia valdantys laiką – galintys jį sulėtinti ar pagreitinti. Aišku, ne už dyką. Dėl to, kaip spėjama, ir šimtu tūkstančių eurų galėjo praturtėti tiek jis pats, tiek jo idėjinė lyderė Rusijoje – Jevdokija Lučezarnova.
„Tiriant tokio masto sociologinius reiškinius, privalai procesą pažinti iš esmės“, – sako A. Brokas.
2014 metais ritmologų žurnale Ritmovremia cituojamas A. Brokas turi Stradastėjaus titulą. Pagal ritmologų teoriją Stradastėjus įgauna „laiko vairą“, kuriuo valdo ne tik savo gyvenimą, bet ir įvykius Žemėje. J. Lučezarnova su savo pasekėjais statė spektaklius, kuriais, tikėtina, vaizdavo, kaip atrodo laiko valdymas.
Išliko ir 2017 metų pranešimas apie ritmologų mokymus Vilniuje. Juose A. Brokas buvo „padedantysis ritmologas“. Dviejų valandų mokymai kainavo 15 eurų.
Buvo filmuojamas dokumentinis filmas
A. Brokas tai vadina sociologiniu tyrimu. Esą daugiau nei prieš dešimt metų jis pradėjo filmuoti dokumentinį filmą, kuris dar nebaigtas.
„Daug kas jo nežinojo, o kas žinojo – negalėtų jo rekomenduoti ar atsiliepti kaip apie tinkamą žmogų eiti viceministro pareigas“, – sako G. Žemaitytė.
„Daug metų dirbome su įvairiais festivaliais – ir Venecijos, ir Kanų kino festivaliais. Aš pats ne kartą esu apdovanotas“, – tikina A. Brokas.
A. Brokas aiškina, kad pats siūlė savo kandidatūrą į kokią nors Kultūros ministerijos poziciją premjerei I. Ruginienei.
„Premjerė ir koalicija rodo, kad jiems kultūra nesvarbi – tai labai žemo prioriteto klausimas. Tai kerštas už pilietinę poziciją. Kaip sakoma, būkite piliečiais, bet geriau nebūkite, nes tai jums brangiai kainuos“, – teigia G. Žemaitytė.
Kultūrininkai piktinasi, kad iš paskirtų viceministrų – jokios naudos, kai naujo ministro vis dar nėra.
„Viceministrai paskirti be ministro. Labai geras buvo posakis – raitelis be galvos“, – sako G. Žemaitytė.
„Ši istorija rodo, kad iš tiesų R. Žemaitaitis nenori paleisti šios ministerijos iš savo kontrolės – siekia turėti joje įtakos svertus ir konkrečius žmones“, – kalba apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
„Tikrai nematome galimybių atsitraukti, nes už mūsų – pavojinga zona, kai griūna demokratinė valstybė“, – sako G. Žemaitytė.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
