Muziejininkė turi vieną seniausių atvirukų, skirtą 1908 metų sutiktuvėms. Kolekcijoje yra ir 1926-aisiais siųstas sveikinimas. Muziejininkė sako, kad sveikinimo atvirukuose atsispindėdavo ne tik dėmesys artimam žmogui ar draugui, bet ir to laikmečio aktualijos.
Muziejininkė turi kelias dešimtis senovinių kalėdinių ar naujametinių atvirukų. Labiausiai džiaugiasi sukauptais prieškario atvirukais. Didžioji jų dalis, anot moters, buvo gaminami Europoje.
„Yra pavaizduotos meilios porelės, paršeliai, žmonės, gamta, formų ir dydžių taip pat įvairių. Yra net vizitinės sveikinimų kalėdinės ir naujametinės atvirutės prieškaryje buvo. Įsivaizduokim, kad ant kalėdinio atviruko gėlės pavaizduotos, ko tikrai šiais laikais nevaizduotume“, – pasakoja muziejininkė Violeta Karklytė.
Tam tikri simboliai ant atvirukų buvo vaizduojami ne šiaip sau.
„Paršelis, pasirodo, Vokietijoje tai yra sėkmės simbolis ir musmirė pavaizduota. Menotyrininkai teigia ir dailininkai, kad tai dvi spalvos kalėdinės, raudona ir balta“ – aiškina Violeta.
Muziejininkė sako, kad anuomet sveikinimų žmonės itin laukdavo. Gavę saugodavo.
„Eidavo prie pašto dėžutės, žiūrėdavo, va, žinau, kad turi būti kažkoks sveikinimas, nuo mano giminaičio, ar draugo. Žmonės rašė iš širdies ir palinkėjimą ir siuntė artimam žmogui, o dar šalia ir prirašydavo kažką, kad jis puikiai gyvena, kad dirba restorane, yra irgi toks atvirukas, kad neblogai uždirba“, – pasakoja Violeta.
Muziejininkė sako, kad mažiausiai išlikusių – prieškario atvirukų. Todėl jų tenka gerai paieškoti. Moteris labiausiai džiaugiasi, kai žmonės dovanoja atvirukus muziejui. Kitus tenka keistis ar pirkti iš privačių kolekcininkų.
Muziejininkės sukaupti prieškario atvirukai suguls į naują ekspoziciją Kalėdinių žaisliukų muziejuje MIežiškiuose.
