Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.
Tai ką mes matome – neramumai, šaudynės Amerikoje ir prieštaringai vertinama Donaldo Trumpo reakcija, dabar besikeičianti D. Trumpo nuomonė. Kanadą dėl sutarties su Kinija tai giria, tai jau paskui grasina. Sumaištis dėl Grenlandijos. Pastaruoju metu mes girdime net aplinkinių pasakojimus, kad esą Robertas Fico pats guodėsi dėl D. Trumpo psichinės būklės ir ją vadina pavojinga. Tai kaip vertinti, kas čia dabar darosi?
Mes jau, ko gero, bandome priprasti prie to, kad įžengėme į tą tokią nenuspėjamumo fazę dar trejus metus vadovaujant D. Trumpui, jis elgiasi eklektiškai, kartais emocionaliai, bet ir nuosekliai kita vertus. Dar rinkiminės kampanijos metu jis akcentavo, kad svarbiausias interesas Amerikos jam būnant prezidentu bus ir yra Amerikos saugumas ir Amerikos žmonių gerovė. Todėl ir su pertekliniais, kartais žiauriais sprendimais, kas vyko Minesotoje, jis siekia sumažinti nelegalių migrantų patekimą į Ameriką.
V. Ušackas atmeta sąjungininkių nesutarimus
Kaip dabar dėl Grenlandijos, ar neatrodo, kad ta situacija jau taip dabar rutuliojasi, kad mes net nežinome, ar pačios NATO narės tarpusavyje nepradės viena prieš kitą kažkokios jėgos naudoti? Kaip čia gali viskas vykti?
Aš iš pat pradžių netikėjau ir neįsivaizduoju, kad Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pasiųsti savo karius susišaudymui ar karui su sąjungininkais. Tai išeina net už D. Trumpo įsivaizdavimo ribų. Tai, kad jis naudoja spaudimo priemones ir gąsdinimą, tokiu būdu įneša sąmyšio ir galbūt nukreipia dėmesį nuo kitų dalykų pačioje Amerikoje. Tai yra akivaizdu. Tai trečia, ką mes matome, kad dabar situacija yra deeskaluota. Tiek JAV senatorė, tiek NATO generalinis sekretorius kalbėjosi su D. Trumpu ir sutarė, kad vyks normalios diplomatinės derybos su Danija dėl to, kad patenkintų ir Amerikos santykius, bet tuo pačiu išlaikytų ir Danijos teritorinį vientisumą ir interesus.
Kalbant apie tą patį NATO vadovą Marką Rutte, jis neseniai užsiminė, kad esą NATO neapsigintų be Amerikos ir mes girdime, kad jau vokiečiai ruošiasi blogiausiam scenarijui ir, kad jeigu ką, už 2-3 metų prireiktų atremti Rusijos puolimą, jeigu pultų NATO kažkokią šalį, kad jie jau imtųsi to vaidmens. Ar nebus iš tiesų taip, kad Amerika pasitrauks iš NATO ir mes negalėsime apsiginti?
Na, du dalykai. Pirmas, kas yra akivaizdu, ką rodo faktai, tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienintelė kariuomenė, kuri gali šiuo metu apginti NATO rytų flangą, kam reikalinga apie 200 tūkst. karių su rotacijomis apie 600 tūkst. Tokių pajėgų integruotų su oro gynyba su žvalgyba, Europa kol kas neturi. Todėl mums Amerikos buvimas – karinis, politinis yra be galo svarbus.
Antras dalykas, aš nemanau, kad Amerika, neįsivaizduoju, kad Amerika paliktų NATO ne tik todėl, kad Senatas yra užsitikrinęs tam tikrus saugiklius, jog prezidentas vienas tokio sprendimo negali padaryti, bet D. Trumpas yra pragmatiškas. Europa yra svarbi Amerikos rinka. Amerikos rinkai yra svarbūs saugūs vartotojai ir pirkėjai. Todėl Amerika ir išliks Europoje. Tačiau ką D. Trumpas sako jau antrus metus ir kas parašyta jo nacionalinėje saugumo strategijoje, kad Amerikos vaidmuo Europoje mažės ir kad didesnė karinę atsakomybę turi prisiimti europiečiai.
Pagrindinė siekiamybė – taika Ukrainoje
Girdime, kad Volodymyras Zelenskis pasiruošęs susitikt su Vladimiru Putinu. Kiek tikėtina, kad tai įvyks?
Problema, kad kol kas V. Putinas nieko nesako apie tą susitikimą. Bet tai, kad daromas progresas, nors ir lėtai, yra gera žinia, nes bendras sutarimas ir ukrainiečių, ir europiečių, ir amerikiečių yra tai, kad karą reikia užbaigti derybomis. Pabaiga nebus maloni, Ukraina privalės daryti tam tikrus kompromisus, ką ji daro šiuo metu. Bet svarbiausia, kad dienos pabaigoje, kai įsigalios paliaubos, kai įsitvirtins ir europiečių karinės pajėgos Ukrainoje, kad ta taika būtų tvari, kad Ukraina galėtų koncentruotis į ekonomikos atkūrimą, į užsienio investicijų pritraukimą. O Ukraina yra didžiulis potencialas tiek europiečiams, tiek amerikiečiams įvairiose srityse – nuo gamtinių išteklių iki jūros uostų ir technologijų, žemės ūkio.
Ir trečia, kad kaip galima greičiau Ukraina taptų Europos Sąjungos nare.
Esate diplomatijoje jau daug dešimtmečių. Kaip jūs manote, kur dabar visas pasaulis eina? Mes matome, kas darosi Amerikoje, matome D. Trumpo sprendimus, pagaliau tas derybas...
Eina į tokią įvairiapusę geometriją, politinę. Tai akivaizdu. Aš manau, kad reikia įsiklausyti, ką sako ir daro D. Trumpas, kad Amerikos dėmesys bus didžiausias vakarų pusrutuliui nuo Grenlandijos iki Lotynų Amerikos, užsitikrinant Amerikos ekonominius ir saugumo interesus.
Antra, kad Amerikos interesas yra suvaldyti ir surasti naujus egzistencinius santykius su Kinija ir manau, kad šie metai bus daug skirti JAV ir Kinijos prekybinių, ekonominių ir politinių santykių sureguliavimui.
Trečias, kad Rusijos vaidmuo mažėja, bet jie kaip „chuliganiukai“ tokie toliau gąsdina žmones, užpuola kaimynus, bet jų ekonominė galia, technologinis atsilikimas, šviesių, gabių žmonių išvykimas tiesiog rodys, kad Rusija nebeturės tos įtakos ir galios.
Didžiausias klausimas lieka iš tikrųjų, kaip bus su Europa, kaip bus su mumis. Ar Europa vien tik bus kaip priedėlis prie Amerikos laivyno, kosminių laivų ir branduolinių ginklų? Ar Europa vis dėlto greta ekonominės, politinės sąjungos kurs gynybinę sąjungą, kur link dabar Europoje ir einame?
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
