Vaizdai iš išskirtinės operacijos Santaros klinikose, kur 55-erių Dainius Palšauskas groja altu, kai tuo metu chirurgai iš jo smegenų šalina auglį.
Operacija – didelis iššūkis medikams, mat auglys neturi aiškių ribų, jį lengva supainioti su sveikomis smegenimis. Tad tam, kad operacijos metu nebūtų pažeisti svarbiausi smegenų funkciniai centrai ir pacientas toliau galėtų kalbėti, judėti ir muzikuoti, jam teko groti ir per operaciją.
„Išbudinam ir prašom pacientų atlikti tam tikrus veiksmus ir žiūrime, kaip jis atlieka – ar su klaidom ar be klaidų – ir stimuliuodami smegenis mes identifikuojame, kur tie centrai yra“, – sako Gydytojas neurochirurgas Robertas Kvaščevičius.
Santaros klinikų specialistams tai buvo pirmoji tokia operacija, kai iš nejautros pažadintas pacientas jos metu groja instrumentu. Ji vyko praėjusių metų pabaigoje. Pacientas Dainius džiaugiasi, kad viskas praėjo sėkmingai, o išgyventą operaciją išduoda tik kiek sutrikusi kalba, bet ji po kurio laiko turėtų pagerėti. Tad kartais, kai jis susijaudina, jo sakinius užbaigia žmona.
„Kalba tiktai išduoda mane. Muzikavimui… Ta prasme, ji neatsiliepia į rankas ir tiesiog viską puikiai darau. Tiesiog išduoda ta kalba galbūt“, – pasakoja muzikantas Dainius Palšauskas.
Tiesa, Dainiui pirmoji auglio šalinimo operacija buvo atlikta dar prieš keturiolika metų, tačiau navikas atsinaujino. Tąkart jo operacijos metu niekas nebudino, o šįkart prieš operaciją jam reikėjo ir pasiruošti. Kadangi violančelė būtų buvusi per didelė operacinės stalui, Dainiui teko per du mėnesius išmokti groti kitu instrumentu – altu. Operacijos metu jis grojo kūrinius „Tyli naktis“ ir „Du gaideliai“. Vyras pamena, kaip buvo išbudintas, bet dėl vaistų poveikio jautėsi it išgėręs kibirą degtinės.
„Aš nežinau, kaip ten jie man gavosi. Žinot, po kibiro degtinės profesionalus muzikantas irgi sunkiai pagrotų. Bet aš manau, kad padėjo Robertui Kvaščevičiui nustatyti tuos centrus“, – teigia D. Palšauskas.
Prie šios operacijos dirbo didelė žmonių komanda, tarp jų ir psichologas. Dainius pažadintas buvo maždaug 20-imt minučių ir tuo metu jis ne tik grojo, bet ir atsakinėjo į psichologo klausimus.
„Šiuo atveju buvo tiriama smulkioji rankos motorika, daiktų pažinimas, daiktų suvokimas, kartojimas, angliškai „nameing“ vadinasi, ir kartojimas atskirų komandų ir daiktų pažinimas“, – kalbėjo R. Kvaščevičius.
Tokios operacijos pasaulyje yra dažnos. Panaši operacija buvo atlikta ir šių metų vasarį Jungtinėje Karalystėje, o apie ją rašė viso pasaulio žiniasklaida. Tąkart pacientė operacijos metu griežė smuiku, nes taip pat norėta išsaugoti jos gebėjimą groti.
Neurochirurgas Robertas Kvaščevičius teigia, kad tokių operacijų, kai jų metu pacientas išbudinamas Lietuvoje tik daugės – esą tai padeda išoperuoti pacientus daug tiksliau. Dabar Lietuvoje tokių operacijų atlikta vos penkios. Tiesa, tokiai operacijai ryžtis nėra lengva, todėl medikams svarbi ir pacientų emocinė būklė.
