Iškart sureagavo latvių pareigūnai ir kariškiai, tačiau nei paimti pačių dronų, nei surasti, kas juos leido, nepavyko.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Suplanuota rusų provokacija vyko prieš kaimynus latvius. Pirmadienį didžiausias Baltijos šalyse – Rygos – oro uostas susidūrė su netikėta situacija. Tarp 18 ir 22 valandos darbuotojai pastebėjo skraidančius dronus. Jie net įskrido į oro uosto teritoriją.
„Oro uostas buvo uždarytas tris kartus, vėlavo skrydžių nusileidimas ir pakilimas. Kai kuriuos nukreipėme į kitus oro uostus. Jie nebuvo fiksuoti mūsų oro uoste turimos įrangos, kas indikuoja, kad galbūt iš anksto buvo pakoreguotos jų operacinės sistemos. Iš to, kaip jie judėjo, mes manome, kad tai buvo suplanuoti veiksmai. Parašėme pareiškimą policijai“, – situaciją komentavo Latvijos civilinės aviacijos agentūros vadovas Maris Gorodcovsas.
Negalėjo nieko padaryti
Skraidydami oro uosto teritorijoje, dronai priartėjo ir prie kritinės infrastruktūros objektų.
„Oro uosto operacijos buvo paralyžiuotos, ir ne kartą ar du, o tris kartus. Visi laisvi darbuotojai buvo pasiųsti patruliuoti aplink oro uosto teritoriją“, – teigė Latvijos policijos atstovas Maris Vitkovskis.
Oro uoste budintys pareigūnai, kaip paaiškėjo, prieš dronus negalėjo nieko padaryti. Jie tam net neturi reikiamos įrangos, pavyzdžiui, antidronų, kurie galėtų bepiločius perimti ir nutupdyti.
„Deja, bet šiuo metu įstatymai mums nenumato tokių veiksmų, tik kariuomenė gali tai padaryti. Bet yra vilties, kad šiemet bus leista periminėti dronus, tuomet galėsime įsigyti ir atitinkamus įrankius, ginklus“, – apgailestavo M. Vitkovskis.
Tiesa, pareigūnai pradėjo tikrinti oro uosto prieigas, tačiau jiems nepavyko surasti asmenų, kurie dronus paleido ir su jais skraidė.
„Dronai periodiškai praskrisdavo su įjungtomis švieselėmis, tai indikuoja, kad tai buvo provokacija. Bet tuomet tie dronai nuskrisdavo tolyn jau su išjungtomis švieselėm, kad mes negalėtume matyti, kur jie nuskrido“, – paaiškino M. Vitkovskis.
Latviai įtaria, kad tai gali būti vienas iš Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš Vakarų šalis epizodų. Tokiais atvejais bandoma sukelti kuo daugiau sumaišties. Incidentas Rygos oro uoste – pamoka ir Lietuvai.
„Šiandien kaip tik kalbėjome ir apie šią galimą priemonę, kuri taip pat gali būti nukreipta prieš mūsų strateginius objektus. Apskritai, išgyvename laikotarpį, kuomet turime jausti padidintą budrumą dėl mūsų kritinės infrastruktūros ir ne tik dėl kritinės infrastruktūros objektų“, – pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos oro uostai sako, kad per pastaruosius keletą metų panašių incidentų su dronais nebuvo. Tačiau susidūrė su kontrabandininkų naudojamais oro balionais. Pernai rugsėjį vienas toks nusileido Vilniaus oro uosto teritorijoje.
„Bent jau pirminė versija tokia, kad tas balionas į oro uosto teritoriją pateko atsitiktinai“, – tąsyk komentavo Viešojo saugumo tarnybos vadas Arūnas Paulauskas.
Balionams pradėjus skraidyti dažniau Seimas pakeitė įstatymus – suteikė teisę pareigūnams numušinėti tiek balionus, tiek ir dronus, kai jie skraido virš valstybei svarbių objektų. Oro uostų atstovai sako, kad veiksmų planą turi, jeigu atskristų dronai, bet jo nedetalizuoja. Ką darys, nesako ir latviai.
„Darysime viską, kas mūsų galioje, žinoma, reaguosime iš karto. Vis tik tai yra rimtas incidentas. Tarptautinė patirtis rodo, kad tai vyksta visame pasaulyje“, – kalbėjo M. Vitkovskis.
Kremlius viską neigia
Ir iš tiesų, skraidantys neaiškūs dronai vis dažniau kelia sumaištį. Vokietijoje jie pastebimi skraidantys aplink karines bazes, taip pat ir amerikiečių. Vokiečiai įtaria, kad šiuos skrydžius organizuoja Rusija, užsiima šnipinėjimu. Dėl to šalies Vyriausybė davė leidimą kariškiams šaudyti į dronus ir juos numušinėti.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija neatsakė, ar dronai fiksuojami ir virš mūsų karinių dalinių.
„Mes dirbame, aš tikrai negaliu patvirtinti, kad tokie objektai buvo nustatyti, tačiau mes tikrai neturime būti naivūs ir nesitikėti, jog kažkas panašaus negali atsitikti ateityje. Todėl apsauga, tame tarpe ir apsauga iš oro, turi būti garantuota ir ypatingai saugoti mūsų labai svarbius infrastruktūros objektus, kadangi čia pirmiausia ir bus nukreiptas priešo dėmesys“, – tikino G. Nausėda.
Provokacijos, už kurių, kaip įtaria vakarų politikai ir tarnybos, stovi rusų tarnybos, tęsiasi jau keletą metų. Kai kurios – itin pavojingos, pavyzdžiui, lėktuvais gabenti savaime užsidegantys įrenginiai. Lenkijos premjeras net pareiškė, kad Rusija planavo teroro aktus.
„Pagal paskutinę informaciją, galime patvirtinti pagrįstas baimes, kad Rusija planavo teroro aktus ore. Ne tik prieš Lenkiją, bet taip pat ir prieš pasaulines oro linijas“, – tvirtino Donaldas Tuskas.
„Tai ne kas kita, kaip tik dar vienas, visiškai nepagrįstas kaltinimas Rusijai. Lenkija gerai žinoma dėl savo nepagrįstų kaltinimų ir dažnai bando imtis lyderystės šioje srityje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis“, – atrėžė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tiesa, Vakarų pasaulis kol kas dar tik svarsto, kaip atsakyti rusams už jų provokacijas. Bet viešai, bent jau kol kas, apie rimtesnius atsakus, negirdėti, nors pasiūlymų, kaip įgelti rusams už jų juodus darbelius, politikai ant stalo turi ne vieną.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tik tie rusofašistai gali viską daryti.
Ir pas mus jau jų armija viduje , o politikams dzin , dzin kol kas nors baisaus neatsitiks.
Šitiek įleisti rusiško pasaulio ir far visokio kitokio plauko , tai beprotybė.
Juk karas iš tų agresyvių valstybių vykdomas , o pas keliauja laisvai.
Kaip toje reklamoje, trūksta žodžių
