Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nemėžio gyventojos skundžiasi, kad po audros be elektros sunku – neveikia jokie elektros prietaisai, atitirpo šaldikliai.
„Viskas bėga, vakar paėmėme, reikia mėsą išmesti“, – teigė Nemėžio gyventoja Marija.
Moterys sako, kad dabar kibiruose sukauptu lietaus vandeniu juo nebe daržus laisto, o prausiasi, plauna indus ir nuplauna nuotekas tualete.
„Čia mes specialiai daržui surenkame, o dabar teko praustis ir į tualetą nešioti“, – pasakojo Nemėžio gyventoja Česlava.
Elektros jau daugiau kaip parą nėra visame Nemėžyje, nors jis visai šalia Vilniaus. Štai miestelio centre neveikia parduotuvės, paštomatas. Gyventojai priversti produktų ir paslaugų važiuoti į Vilnių:
„Labai sunku, antra diena. Nėra elektros, vandens – viskas. Telefono nepakrausi, televizorius neveikia, tik knygą skaityti.“
„Vandens einu į garažą, paimsiu mašiną, atsivešiu. Vakar atsivežiau visas šlapias.“
Tik štai mėsos parduotuvėlės šeimininkas šaldytą mėsą gelbėjo išsinuomojęs elektros generatorių, tad prekybą šiandien atnaujina.
„Žmonės nori valgyti, mūsų šeimininkai pasirūpino, mes dirbsim, nors ne iš ryto, bet dirbam“, – kalba pardavėja.
ESO tikslaus atsakymo neturi
Miestelio seniūnė rodo, kad elektros nėra ir seniūnijos pastate. Moteris pasakoja antrą dieną besiklausanti gyventojų skundų dėl dingusios elektros ir vandens.
„Gyventojai skundžiasi, kad nėra vandens. Kreipėmės į ESO, tai ESO konkreičiai negali atsakyti, kada bus elektra“, – komentuoja Nemėžio seniūnė Lilija Grigorovič.
Aplink Vilnių elektros neteko daugybė gyvenviečių. Vilniaus rajono valdžia rajone skelbia ekstremalią situaciją ir pradeda vežti elektros generatorius vandens siurblinėms, kad šios atnaujintų geriamojo vandens tiekimą arba žada vandens atvežti.
„Šeimos su mažais vaikais, tai jiems reikia buitinį gyvenimą vesti. Tai yra pagrindinė problema. Turime 2 komunalines įmones ir nuotekų perteklius daro įtaką, kad nuotekų valyklos negali visos tvarkingai veikti. Kažkur išbėgo bakterijos, tai daro įtaką valymui, priežastis stabdyti. Padarėme viską, ką galėjome“, – tikina Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.
Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Ūkininkai skundžiasi, kad be elektros nebeveikia ir elektriniai piemenys, o tuo pasinaudoję vilkai sudraskė avis. ESO vadovai teisinasi, kad Lietuvoje praūžus audrai, nutrūko daugybė elektros linijų, tad nespėja visur atkurti elektros tiekimo. Elektros šalyje dar neturi apie 100 tūkst. vartotojų, tačiau elektrikai esą daro, ką gali.
„Siautė stichija per visą Lietuvą, ne tik Vilniaus regione. Turėjome 300 tūkstančių paveiktų klientų. Pirmadienį pradėjome su 160 tūkst. atjungtų klientų, šiandien dar turime 100 tūkst.“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Linijas kabeliuoti, kur nuostoliai ir atjungimai didžiausi – būtina. Tas bus daroma per artimiausius 10 metų. Planuojama plėtrai investuoti 3,3 mlrd. eurų“, – kalba energetikos ministras Dainius Kreivys.
Perspėjimų į telefonus negavo
Praūžusi audra apgadino ir Vilniaus Gedimino pilies kalną. Atsirado nauja nuošliauža. Kultūros ministras tvirtina, kad nuošliauža nebeplinta, tad pažeistą vietą žada sutvirtinti laikinomis priemonėmis, o vėliau dar už 15 mln. eurų pradėti kalną sutvirtinti kompleksiškai.
„Situacija valdoma, nuošliauža yra įvykusi dėl klimato padarinių. Kaip prognozuota, nuošliaužos atsiranda ten, kur nėra prieš tai tvarkyta“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Buvęs meras Artūras Zuokas stebisi, kad sostinės valdantieji per dešimtmetį, o ši vyriausybė per 4 metus, kalno kompleksiškai sutvirtinti nesugebėjo.
„Išleisti 11 mln. eurų ir dar papildomai reikalaut 15 mln. – tai yra pinigų taškymas. Vokiečiai, šveicarai, italai būtų Alpes iki Monblano viršūnės sutvarkę per tokį laiką. O mes šokinėjam, trypinėjam, niekam nesvarbus rezultatas“, – piktinasi Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas.
Gyventojams piktinantis, kad apie artėjančią audrą nesulaukė perspėjimų savo mobiliuosiuose telefonuose ir nepasiruošė artėjantiems iššūkiams, sinoptikai tvirtina suprognozavę lietaus ir vėjo pavojų tokį, koks jis ir nutiko ir informavę visas institucijas apie pavojingus stichinius reiškinius.
„Mes perspėjome apie tokį, koks ir buvo. Perspėjimai buvo surašyti iš mūsų pusės teisinga“, – tikina hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vida Ralienė.
Tačiau civilinės saugos vadovai ir toliau teisinasi, esą gyventojams žinučių nesiuntė, mat meteorologų pateikti vėjo ir lietaus duomenys formaliai buvo nepakankami skelbti pavojų.
„Pritrūko gal tikslumo mums vertinant reiškinio kompleksiškumą, nebuvo tikrumo, kad stiprus vėjas, nors ir nepakankamai stiprus, kaip reglamentuota, kai reikia perspėti, kad jis gali padaryti tokius padarinius“, – aiškina civilinės saugos viršininkas Ernestas Trunovas.
Nuostoliai ir kapinėse
Štai Panevėžio miesto kapinėse, Šilaičiuose, po audros išvartyti medžiai guli tiesiog ant kapų ir paminklų. Žmonės nebesumoja, kaip reikės susitvarkyti savo artimųjų kapus:
„Tragedija, labai baisu. Pasižiūri į tokius vaizdus, neturiu žodžių, žmonėms antras smūgis.“
„Paminklai, su visom plytelėm pakelta, nuostolių bus.“
Draudikai skaičiuoja, kad stichija vien apsidraudusių gyventojų turtui padarė žalos už mažiausiai 3 mln. eurų. Daugiausiai žalų dėl pastatų ir turto apgadinimo, dėl užliejimo ir užvertimo medžiais.
Vilniuje audra pridarė žalos ir Mūrinės Vokės tvenkinio tiltui – jis pavojingai pasviro. Tad nustačiusi grunto išplovą, savivaldybė praneša tiltu uždariusi eismą.
Nuo liūčių labiausiai nukentėjo Šiaurės Vakarų Lietuva. Ten smarkiai patvino kelios upės, kai kur vandens lygis pakilo kone 2 metrais. Katastrofiniai, viršiję 8 centimetrus per 12 valandų, lietūs užfiksuoti penkiose vietose: Telšiuose, Šiauliuose, Mažeikiuose, Joniškyje ir Šilalės rajone Laukuvoje.
Audra nusiaubė ir Latviją, sutriko automobilių ir traukinių eismas. Be elektros neteko dešimtys tūkstančių namų ūkių. Stiprios liūtys labiausiai paveikė Žiemgalos, Rygos ir Jūrmalos regionus. Sostinėje, Rygoje, vėjas išvertė daugybę medžių, lietus užtvindė gatves, uždaryti ir keli tarpmiestiniai keliai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
