Kai kurie darbdaviai, matydami augantį darbuotojų nerimą, jiems apmoka psichologų konsultacijas. Tiesa, kreiptis į psichologą ryžtasi ne kiekvienas, kuriam to reikia.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sportas, kaip sako dažnas, vienas iš būdų pabėgti nuo streso ir įtampos. Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai:
„Dėl sveikatos, žinote, kaip būna gyvenime, 100 problemų, bet kai kažkas atsitinka su sveikata, problema belieka viena.“
„Žmona dažniausiai išveda.“
„Darbas, aplinkinė politika.“
„Nerimas, stresas ir įtampa yra labai natūralios biologinės reakcijos. Mes natūraliai reaguojame stresu į stresines situacijas“, – aiškino psichologė Lina Jurkštaitė-Pačesienė.
Dėl darbo stresuoja kas penktas apklaustasis. Daugiausia – kone pusę žmonių – kamuoja stresas dėl karo.
„Tas karo šešėlis yra labai baisus vien todėl, kad ten yra susidūrimas su mirtimi“, – sakė psichologė.
Padidėjo nerimas politika
Net 17 kartų padaugėjo nerimaujančių dėl politikos Lietuvoje. Pernai politiką, kaip streso priežastį, nurodė vos vienas procentas, šiemet – 18:
„Už tėvynę sergam.“
„Baisu, kad nenugalėtų šitos tokios jėgos, kurios dabar veržiasi į valdžią, kurių neišmuši su pagaliu iš Seimo koalicijos.“
Kas penktas stresą mėgina malšinti sportuodamas ar užsiimdamas mėgiama veikla. Tačiau dalis žmonių sako, dėl patiriamo streso nedarantys nieko:
„Šneku pati su savimi, bandau save nuraminti. Manau, pas kiekvieną žmogų yra tam tikri būdai.“
„Kas sugeria tavo stresą – žmona. Labai turėjau gerą kolegą, kuris sakydavo, chirurgas toks, „nepergyvenk, gyvenime bus dar blogiau.“
Nedaugelis mano, kad dera eiti pas psichologą
Tik trečdalis apklaustųjų mano, kad verta kreiptis į psichologą:
„Aš esu tokios nuomonės, kad niekas kitas tau negali padėti taip, kaip pats sau gali.“
Vieni į psichologus poliklinikoje nesikreipia dėl baimės, kad ateityje gali kilti bėdų dėl įrašų ligos istorijoje, o pas privatų – ne visi turi pinigų. Todėl kai kurie darbdaviai savo darbuotojams psichologų konsultacijas apmoka.
„Nusprendėme per COVID-19 laikotarpį, kada visuomenė buvo pajautrėjusi, matėme savo darbuotojus, buvo žymiai jautresni“, – komentavo „Maximos“ atstovė Snieguolė Valiaugaitė.
„Darbdavys sumažina stigmą, jis tarsi sako, kad viskas gerai, jeigu tu lankysi psichologines konsultacijas ir taip augsi, ir būsi sveikesnis“, – pasakojo psichologė.
Nemokamai eiti pas psichologą gali ne tik darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai.
„Kartais tikrai būna sunku, ir per laisvadienius nežinai, ką daryti, arba per darbo dienas, jeigu labai sunku, daug streso, palaikantis balsas išties padeda manau“, – tikino „Maximos“ darbuotoja Ona.
Kaip sako prekybos centro atstovė, žmonės vis dažniau išdrįsta nueiti į įmonės apmokamą psichologo konsultaciją.
„Pirmaisiais, 2021 metais, buvo pasinaudojimas 300 valandų, pas psichologus praleido 300 valandų. Praėjusiais metais kiekis dvigubai didesnis – 670“, – teigė S. Valiaugaitė.
Pirmas požymis, kad stresas įveikia jus, o ne jūs jį – miego sutrikimai. Tuomet pats laikas kreiptis į psichologą, kuris išmoko, kaip reaguoti į stresą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
vagia kaip visada...
normaliausi zmones neziuri tv. pasibaigia nerimas
jusu protopisimas kiekviena diena....
