REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš 12 metų kaip valstybės garantas Kaune pastatyti namai, kad būtų kur apsigyventi iš savininkams gražintinų butų iškeldinamiems gyventojams, tapo jiems tikrais spąstais. Namai brokuoti, o statytojai seniai bankrutavę. Į kambarius bėga vanduo, trūkinėja sienos, kaupiasi pelėsis. Žmonės investuoti savų lėšų nenori, nes butai yra ne jų nuosavybė, o esą išsipirkimui sąlygos esą nepalankios.

Prieš 12 metų kaip valstybės garantas Kaune pastatyti namai, kad būtų kur apsigyventi iš savininkams gražintinų butų iškeldinamiems gyventojams, tapo jiems tikrais spąstais. Namai brokuoti, o statytojai seniai bankrutavę. Į kambarius bėga vanduo, trūkinėja sienos, kaupiasi pelėsis. Žmonės investuoti savų lėšų nenori, nes butai yra ne jų nuosavybė, o esą išsipirkimui sąlygos esą nepalankios.

REKLAMA

Danutė džiauna permirkusį užklotą, o ant lovos stato dubenį – mat laša pro lubas besisunkiantis vanduo.

„Čia dėjau, nes čiužiniai mano sumirko, pakabinti. Ne per visą varvėjo, bet ties viduriu varvėjo. Baisu. Gerai, kad ten dar sofytę turiu, nemiegu, buvo viskas šlapia, nes jei pradės varvėt naktį, tai ką lakstysiu su patalais“, – sako gyventoja Danutė Pečiulionienė.

Dar vienas kibiras – kampe. Sienos sutrūkę, dažai atšokę pūslėmis ar nusilupę, kampus dengia pelėsis. Tokia niūri Veverskio gatvės daugiabučiuose gyvenančių žmonių realybė. Nijolė ir Vidas sako, kad į kambarį vanduo sunkiasi pro blokų sujungimus, nors butai yra ir ne viršutiniame aukšte.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai smarkiai lijo ir sniego, tai čia bėgo, buvo kibirai pastatyti, o ištisai bėga. Vyras klijavo, kas darosi – baisu“, –pasakoja gyventoja Nijolė Siaurazienė.

REKLAMA

Pas kitus kaimynus – pilnas balkonas lašantį vandenį surenkančių indų, be jų – plauktų kambariai. Trys namai Veverskio gatvėje Kaune pastatyti vos prieš 12 metų, tačiau brokas išlindo iškart čia įsikėlus gyventojams ir problemų tik daugėja.

„Ne pirmi metai, žliaugte žliaugia vanduo“, – teigia gyventoja Gina Staliūnė.

Namų statybos atsiėjo beveik 40 milijonų litų, lėšos skirtos iš šalies biudžeto, kaip valstybės garantas, kad būtų kur apgyvendinti kauniečius, privalėjusius išsikelti iš savininkams grąžintinų būstų. Likę butai yra socialiniai. Anot žmonių, namas kiauras ir statytas iš itin prastų medžiagų.

REKLAMA
REKLAMA

Bet statytojų, kurių dalis vėliau bankrutavo, niekaip nepavyko priversti ištaisyti viso broko. Tą pripažįsta ir miesto valdžios atstovai.

„Ta istorija ilga ir visokių buvo bandymų tiek su statytojais, tiek su kitais atsakingais darbus vykdžiusiais asmenimis spręsti, bet situacija ne kaži kiek pasislinkusi. Tų nusiskundimų gauname, palyginus su kitais namais, gauname gana dažnai“, – kalbėjo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Pasak būstą administruojančios bendrovės, dabar daugiausia name vykdomi einamieji remontai, per pastaruosius trejus metus jų buvo už 7 tūkst. eurų. Kapitaliniai tvarkymai vyko seniai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prasiskverbimai pro namo konstrukcijas yra – tai juos tvarkome, izoliuojame. Dažniausiai tie mūsų vykimai susiję su elektros, vandentiekio gedimų šalinimu, elektros inžinerinėse sistemose – tai daugiau eksploataciniai“ – sako „Kauno butų ūkio“ administravimo direktorė Danutė Razgūnienė.

Remonto sąskaitos apmokamos iš miesto biudžeto, mat dauguma šių būstų yra savivaldybės nuosavybė, tad gyventojai sako, pagalbos sulaukti neįmanoma

Gyventojai gal investuotų ir patys, bet jie yra nuomininkai, tik nuomą savivaldybė dengia iš valstybės žmonėms anuomet skirtų kompensacijų už iškeldinimą. Dalies butų net vaikai negalės paveldėti, jie tiesiog atiteks miestui.

REKLAMA

Žmonėms valdžia ne kartą siūlė butus išsipirkti, bet ilgai buvo neva nepalankios sąlygos – pirkėjai turėjo mokėti visą kainą. Prieš pora metų priimti teisės aktai jau leidžia panaudoti bent likutinę kompensacijos dalį, tad keli gyventojai tuo pasinaudojo.

„Didelė dalis nuomininkų turi lūkestį, kad būstai turi būti parduoti ženkliai mažesne kaina, o savivaldybė negali. Ji turi vadovautis esamais įstatymais ir turtą parduoti už rinkos kainą, kurią jie galėtų kompensuoti neišnaudotų nuompinigių suma“, – pasakoja D. Valiukas.

Bet kiti nesutinka, esą tai auksinė kaina už brokuotą namą. O valdžia juos taip antrą kartą bando apgauti. Žmonės pirktų butus, jei kainos būtų mažesnės, o pirkimo sandoryje iš kainos būtų išskaičiuota ir visa jiems anuomet valstybės skirta kompensacija, o ne likutis.

REKLAMA

„Mes esam kaip ir nuskriausti. Visi išsipirkę, o mumis sukėlė į tokius kiaurus namus, pastatytus ant juoko, o tokie pinigai buvo skirti tiems namams, o patys matot – gyvenam kaip palapinėse“, – teigia G. Staliūnė.

Kauno valdžia sako, kad tokie reikalavimai pernelyg dideli, bet gyventojai tikina kreipęsi ir į Seimo narius, tad viliasi palankesnių įstatymo pataisų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų