O renginių organizatoriai pikti, mat grandioziniai, tūkstančius žmonių priviliodavę vasaros festivaliai jau nuplaukė – Galimybių pasas jų lankytojams vis dar bus privalomas.
Pasibaigus karantinui kavinių ir restoranų lankytojai nuo šiol į vidų gali įeiti drąsiai – nebereikia rodyti iki šiol galiojusio Galimybių paso. Didžiųjų restoranų savininkai dabar sako galintys lengviau atsikvėpti, mat Galimybių pasas verslui esą kėlė daugiau rūpesčių nei turėjo realios naudos.
„Jisai de facto neveikė, didžiuliai restoranai, kurie galėdavo aptarnauti po 200 žmonių per valandą, aptarnaudavo po 10 žmonių per 12 valandų“, – sako „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis.
O žmonės išties švenčia karantino pabaigą. Šiaulių restorane bendraklasių kompanija nusprendė paminėti ne tik karantino pabaigą, bet ir 67 metų vidurinės mokyklos baigimo sukaktį. Senjorai neslepia džiaugsmo, kad pagaliau gali atsikvėpti ir į kavines eiti be Galimybių paso:
„Šiandien gi jau pakeista, o autobusų stoty, kur kavinukė dar reikalauja galimybių paso. Tai valio, mes plojame.“
„Tai labai gerai, va aš atvažiavau iš Radviliškio, susitikome su drauge ir bendraujame, nesu išsiėmusi Galimybių paso.“
„Pasas yra labai diskriminacinis ir nematau iš to jokios naudos.“
„Žmonių netrūksta ir Prienų kavinės picerijoje. O jos savininkai džiūgauja – dabar jie galės dirbti visu tempu, mat kavinė terasos neturi ir lankytojus kviečiasi į vidų.”
Džiaugiasi ir kiti.
„Labai apsidžiaugėme, galvojome su žmona, kad reikės šampano iššauti. Iš pradžių kalbėjo, kad nereikės, po to, kad kalbės, tai tik šian ryte sužinojome“, – sako savininkas Jaunius Mališauskas.
Dar visai neseniai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad Galimybių pasas lieka galioti net ir po karantino. Tiesa, Ekonomikos ir inovacijų ministerija dabar jau aiškina, kad gerėjant epidemiologinei situacijai ir visai Lietuvai perėjus į žaliąja zoną pasas maitinimo įstaigose nereikalingas. Svarbu dėvėti kaukes ir išlaikyti atstumus.
„Epidemiologinė situacija, mažėjantis sergamumas ir skiepijimo skaičiai mums leidžia Galimybių paso nebenaudoti, kas ir buvo kalbama. Jei tik turėsime galimybę, paso ir nenaudosime“, – teigia ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.
O Galimybių pasu pasinaudojo tik kas dešimtas šalies gyventojas – rodo BNS užsakymu atlikta apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Galimybių pasu nurodė pasinaudoję 11 procentų žmonių.
Nepaisant šio paso nepopuliarumo jis ir toliau lieka galioti dideliems koncertams. Festivalių organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka piktinasi, kad iki šiol nėra aišku, kaip organizuoti didelius renginius. Todėl tokie legendiniai festivaliai „Galapagai“, „Bliuzo naktys“, pritraukdavę tūkstančius muzikos gerbėjų, šiemet taip ir neįvyks.
„Mums trūksta aiškumo, ką mes galime, ko negalime. Dėl maitinimo turi būti atskiras bufetas, bet reikia sugalvoti, kaip jį kontroliuoti“, – aiškina jis.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministerijos, dideliuose stovimuose renginiuose, kur sunku sukontroliuoti atstumus, Galimybių pasas būtinas.
„Dideli renginiai, stovimi, kurie vyksta tiek lauke, tiek viduje. Taip pat jei organizatoriai nuspręstų užpildyti pilnas arenas jie taip pat tai galėtų padaryti su Galimybių pasu. Be Galimybių paso yra iki 75 procentų užpildymas“, – teigia ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.
O ekspertai įspėja, kad gyventojų atsipalaidavimas ir įvesti atlaisvinimai jau netrukus gali iššaukti naują susirgimų bangą. Oficialiai Lietuvoje jau yra užfiksuoti 23 indiškosios, delta, koronaviruso atmainos atvejai. Trys atvejai yra siejami su pavojingos atmainos plitimu visuomenėje, nes asmenys užsienyje nesilankė ir kontaktų neturėjo.
„Kaip tik perskaičiau Pasaulio sveikatos organizacijos įspėjimą, kad po 10 tokių ramių savaičių Europoje jau fiksuojamas atvejų padidėjimas. Tai natūralu delta atmaina yra Lietuvoje, tikrai mes epidemiologai matome vietinį plitimą, kol kas dar nedidelį, bet matome jį. Net ir daug neatlaisvinus, kai yra vietinis plitimas, jo padaugės“, – perspėja NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
O vakcinacijos tempai šalyje nėra itin džiuginantys – viena skiepo doze Lietuvoje paskiepyta tik kiek daugiau kaip 44 procentai šalies gyventojų. Pirmąją skiepo dozę per praėjusią parą gavo 5,5 tūkstančio gyventojų. O nepanaudotų vakcinų šiuo metu Lietuvoje yra beveik 700 tūkstančių.
