Pratybų „Vyčio skliautas 2024“ metu siekiama įvertinti Lietuvos mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas.
Įkurtas evakuacijos miestelis
Pagal pratybų scenarijų, šalyje paskelbus mobilizaciją, Valstybės mobilizacijos operacijų centras yra atsakingas už visų šalies institucijų veiklos koordinavimą, užtikrinant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas – būtiniausių paslaugų gyventojams tiekimą, resursų telkimą, infrastruktūros priežiūrą.
„Kasdien situacija pagal pratybų scenarijų vis komplikuojasi, kyla vis didesnės grėsmės, elektros energijos ir interneto ryšio nutrūkimai, diversijos, hibridinės, kibernetinės grėsmės. Tokiose vis sudėtingėjančiose aplinkybėse žiūrime, kaip valstybė gali užtikrinti savo veikimą ir paslaugas savo gyventojams“, – tikino Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Vilniuje, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje įkurtas gyventojų evakuacijos miestelis, į kurį esant karinei, ar kitokiai grėsmei, vežami žmonės iš įvairių Lietuvos vietovių.
„Gyvename tokiame laikmetyje, kai labai svarbu yra tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam scenarijui“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Gyventojai esant pavojui į tokį miestelį būtų vežami autobusais ir traukiniais. Daugiausiai tie, kurie neturi galimybės judėti patys, turi sunkių sveikatos sutrikimų.
„Svarbiausia, kad mes šį kartą naudojam traukinius, pirmą kartą mūsų pratybų istorijoje mes naudojam kitą transportą, nes visą laiką buvo suplanuoti autobusai, kadangi yra negalia, reikalingas specialus transportavimas, tai traukiniai, manome, yra geriausia“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Paskaičiuota, kad iš Vilniaus per gana trumpą laiką traukiniais galima evakuoti apie 17 tūkst. gyventojų ir tai, anot V. Vitkausko, – didelis skaičius.
„Geležinkelių potencialas, aplamai išvežti žmones yra didžiulis, praktiškai per vieną etapą, jis nuo 5 iki 6 valandų trunka – yra 17 tūkst. žmonių, tai lyginant su autobusais – tai yra visiškai kitos galimybės“, – pabrėžė jis.
Dalyviai pabrėžė trūkumus
Evakuacijos miestelyje įkurta visa būtina infrastruktūra. Miegamosios vietos, sveikatos ir maitinimo punktai. Toks miestelis vienu metui gali priimti iki 2,5 tūkst. žmonių, kurie, esant pavojui, iš čia būtų transportuojami į Lenkiją.
„Pagal pratybų užduotį buvo numatyta, kad mes turime įrengti evakuacijos tarpinį punktą, modeliuojant, kad Vilniaus miesto evakuacija vyktų Suvalkų koridoriaus link. Kadangi susidarytų srautai, kamščiai, 72 valandoms reikėjo įrengti bazę, kurioje galėtų žmonės laikinai prisiglausti“, – paaiškino Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Pratybose dalyvaujantys savanoriai iš įvairių Lietuvos vietovių pastebi, kad ne viskas jų akimis vyksta sklandžiai ir turi pastabų.
„Darbuotojų atrodo nemažai, bet registracijoje užtrunka ilgesnį laiko tarpą. – Gal niekas neskuba, kai pratybos? – Gal ir taip. Bet realiuoju atveju norėtųsi, kad viskas vyktų gerai“, – kalbėjo Birštono gyventojas Artūras.
„Daugiau žmonių reikia, kad daugiau registruotų, nes reikia laukti, nes, jei tikrai sergantys, kaip čia turėjom ant lapelių surašyti, tai būtų daug dejuojančių, alpstančių ir verkiančių“, – tikino Pasvalio gyventoja Neringa.
Pratybomis „Vyčio skliautas“ siekiama išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susidurtų visa valstybė ir jos gyventojai, kai vienu metu teikti pagalbą reikėtų ne šimtams, o šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų.
„Šiuo metu jokios tiesioginės grėsmės mūsų valstybei nėra. Tai yra pratybos, sistemų bandymai, kurių tikslas yra pažiūrėti, kaip efektyviai veikiame kritinėse situacijose, kaip gebame paskirstyti resursus, kadangi resursai tampa riboti, jų nebėra ir panašiai“, – dėstė Vyriausybės kanclerė.
Pirmadienį prasidėjusios pratybos vyks iki ketvirtadienio. Tokio masto pratybos Lietuvoje vyks pirmą kartą, juose dalyvaus apie tūkstantį valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei savanorių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
