Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Jūratė Važgauskaitė.
Praėjusį kartą toks susitikimas tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių vyko prieš aštuonerius metus. Nuo tada COVID-19 pandemija ir trejus metus trukęs Brazilijos pasitraukimas iš 33 šalis vienijančios Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC), regis, padidino atstumą tarp abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių sostinių.
Norėjo susitarti dėl prekybos
Kelių ES šalių ryšiai su Amerikos žemynais trunka šimtmečius ir ilgai buvo grindžiami išnaudotojišku kolonializmu bei vergove. Net Lotynų Amerikos šalims pasiekus nepriklausomybę, prekyba ilgą laiką buvo laikoma vienos krypties reikalu ir buvo naudinga visų pirma europiečiams. Tačiau XXI amžiuje Kinija nuolat plečia savo įtaką ir prekybą Lotynų Amerikoje, o ES supranta susidurianti su geopolitine ir strategine kova.
„Yra bendras interesas atsverti Kinijos ekonominę įtaką pasaulyje, o šiuo konkrečiu atveju – Lotynų Amerikoje“, – sako Kinijos ir Lotynų Amerikos santykius analizuojančio nepriklausomo ne pelno centro „Centro de Investigacion Chino Latinoamericano“ vykdomasis direktorius Parsifalis D’Sola.
„Europos Sąjunga ieško naujos Kinijos. Kai prastėja santykiai su Kinija ir yra labai neaiškios Europos Sąjungos verslų perspektyvos toj rinkoje, jie ieško rinkų, kurios galėtų atsiverti. Viena iš rinkų yra Lotynų Amerika“, – tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo V. Venckūnas.
ES jau ketverius metus vadina Kiniją sistemine konkurente, Pekinui aktyviai kėsinantis į Europos šimtmečių senumo interesus Afrikoje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikoje. P. D’Sola įspėja, kad dėl Kinijos lankstumo ir didelių investicijų į įvairius sektorius jau bus sunku realiai apriboti jos įtaką taip, kaip galbūt norėtų ES šalys.
Vis dėlto Europos įtaka Lotynų Amerikoje nėra nuvertinama, ypač kalbant apie ekonomiką. Naujausi skaičiai rodo, kad metinė prekyba tarp abiejų blokų per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 39 proc., iki 369 mlrd. eurų. ES investicijos regione sudaro 693 mlrd. eurų ir per pastarąjį dešimtmetį yra padidėjusios 45 procentais. ES turi prekybos susitarimus su 27 iš 33 CELAC valstybių.
ES santykiams su šiuo regionu trukdo tai, kad per du dešimtmečius trukusias derybas nepavyko sudaryti išsamaus prekybos susitarimo su keturių šalių – Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Paragvajaus – Pietų Amerikos prekybos bloku MERCOSUR.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen po viršūnių susitikimo sakė, jog yra įsitikinusi, kad derybose dėl ES ir MERCOSUR – Argentinos, Brazilijos, Uruguvajaus ir Paragvajaus bloko – susitarimo įgyvendinimo artimiausiais mėnesiais bus pasiekta sėkmė.
Derybas pertraukdavo skambučiai iš Maskvos
Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų šalių lyderiams antradienį galiausiai nepavyko susitarti dėl pareiškimo, kuriuo Rusija būtų pasmerkta dėl karo Ukrainoje, ir tai pademonstravo nesutarimus dėl šios krizės.
Po ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame komunikate reiškiamas didelis susirūpinimas konfliktu, bet Rusija neminima. Net ir tokią poziciją, priimtą pirmame po aštuonerių metų pertraukos surengtame abiejų blokų viršūnių susitikime, atmetė viena iš maždaug 60 dalyvavusių šalių – kaip manoma, Nikaragva.
Diplomatai sakė, kad Nikaragva, Kuba ir Venesuela nepritarė formuluotėms, kuriomis būtų kritikuojama Rusija, o kai kurios kitos šalys – nors sutiko paremti Ukrainos suverenumą – pabrėžė, kad kitos krizės ir konfliktai taip pat nusipelno pasaulio dėmesio.
„Europos Sąjungos diplomatai akivaizdžiai pareiškė Nikaragvos, Kubos ir Venesuelos atstovams, kad jūs sėdite rusų kišenėje. Netgi derybų metu, kai buvo deramasi dėl to bendro pareiškimo, jiems skambino iš Rusijos, jie derinosi dalykus su Maskva ir gavo nurodymus, ką sakyti ir ko nesakyti“, – sakė J. Važgauskaitė.
Pareiškime reiškiamas didelis susirūpinimas konflikto poveikiu Ukrainai ir pasaulio ekonomikai, patvirtinama „būtinybė gerbti visų šalių suverenumą, politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“.
„Komunikato juodraštis buvo 16 puslapių, iš jų liko 9 puslapiai. Pagrindinis diskusijų objektas – karo Ukrainoje pasmerkimas. Galiausiai komunikate atsirado tekstas, kad viršūnių susitikimo dalyviai išreiškia didelį susirūpinimą dėl karo prieš Ukrainą.
Ką sako Europos Sąjungos diplomatai, kad buvo labai ilgai kovota, kad formuluotė būtų karas prieš Ukrainą, o ne karas Ukrainoje. Kad bent jau su tokiu mažu žodžių dariniu būtų pripažįstama, kad Rusija yra kaltininkė to karo, nors Rusija ir nėra įvardijama. Europos Sąjungos diplomatai tai laiko didžiule pergale ir pasiekimu“, – sakė V. Venckūnas.
Lotynų Amerikos lyderiai į viršūnių susitikimą atvyko tikėdamiesi padaryti pažangą dėl įstrigusio prekybos su ES susitarimo, o Karibų lyderiai norėjo aptarti reparacijų už Europos kolonializmą ir taikytą vergiją klausimą. Lyderiai pripažino, kad CELAC kėlė reparacijų klausimą, ir sakė, kad „labai apgailestauja dėl neapsakomų kančių, kurias milijonai vyrų, moterų ir vaikų patyrė dėl transatlantinės prekybos vergais, <...> nusikaltimo žmoniškumui“.
Airijos premjeras Leo Varadkaras sakė, kad pirmadienį derybos užtruko iki vėlumos ir kad CELAC šalys iškėlė pagrįstų klausimų dėl kitų karų ir krizių, nepatraukusių Briuselio dėmesio taip, kaip Ukraina.
„Tačiau nereikia piktu už pikta atmokėti. Tai, ką Rusija daro Ukrainoje, yra blogai, ir labai svarbu, kad čia tai aiškiai pasakytume“, – pabrėžė jis.
Pirmadienį prasidedant viršūnių susitikimui CELAC pirmininkaujantis Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras Ralphas Gonsalvesas sakė, kad Europos dėmesio taip pat nusipelno krizė Haityje, palestiniečių kova už valstybingumą ir įvairūs karai Afrikoje.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00 Intro
00:30 Ukrainos narystės NATO Vakarai nenori ne tik dėl karo
14:35 Britų gynybos sekretorius palieka postą ir kalba atvirai dėl Rusijos grėsmę
24:38 Ką „Wagner“ veikia Baltarusijoje?
35:12 Europa nori draugauti su Lotynų Amerika, bet tam trukdo Maskvos skambučiai
