Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Panevėžio senamiestyje nuosavame name gyvenanti Daiva po praūžusios audros jau tris paras mėgina išgyventi be elektros.
„Buvo garsas, šviesa, stulpe kažkas įvyko ir viskas užgeso. Nuo to laiko vargstam“, – sako panevėžietė Daiva.
Moteris džiaugiasi, kad turi bent dujinę viryklę ir šulinį, mat neveikiant jokiems elektros prietaisams, šaldytuvui nustojus šaldyti ir ėmus gesti produktams, tenka gelbėtis bent taip – šaldytuvu pavertė kibirus, kuriuose šulinio vandenyje laiko maisto produktus.
„Akmens amžiuje gyvenam. Šaldytuvas, šaldiklis – galima sakyti naudoti nebegali, viskas metama. Pasidėti nebegali nieko, viskas vyksta kibire. Ir tualetui – kibire, reikia vandenį nupilti, pienelį pasidėti kibire“, – pasakoja moteris.
Elektros Lietuvoje trečią parą dar neturi, anot ESO, apie 40 tūkst. vartotojų, daugiausia Vilniaus ir Panevėžio regionuose. Trečią parą elektros laukia ir parduotuvė šalia Panevėžio, Barklainiuose.
„Genda produktai, žmonės ateina, reikia duonos nusipirkti, o iš elektros tinklų jokios reakcijos, jokio pranešimo. Šimtais nuostoliai skaičiuojami. Ir mėsos, pieno produktai, kurių negalėsime parduoti“, – teigia parduotuvės vedėja-pardavėja Gražina Bložienė.
Didžiausias sutrikimas istorijoje
Didžiausias šalyje „Maxima“ prekybos tinklas dėl dingusios elektros ir lietaus užlietų patalpų skelbia dvi paras negalėjęs atidaryti 10 parduotuvių, dalis jų ir šiandien veikia tik iš generatorių. Sutriko 2 logistikos centrų darbas, patirtą žalą ir nuostolius tinklas tebeskaičiuoja.
Darbą sutrikdė, tai bene didžiausias „Maximos“ istorijoje per 10 metų trukęs sutrikimas, kuris truko 2 paras“, – komentuoja „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Daugybė verslų, ypač vidutinių ir smulkių, skundžiasi be elektros negalėję dirbti ir skaičiuoja negautas pajamas ir nuostolius.
„Turime tūkstančius įmonėlių, kas nesugeba pataisyti automobilio, nes neveikia keltuvas mažuose servisuose. Kas turi kepyklą, restoraną, kavinę, sodybose situacija sudėtinga“, – vardija Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Žmonės piktinasi, kad neįspėjo, kad bus audra, kad būtų pasiruošę, nes daugelis turi generatorius įsirengę, kaupiklius. Bet buvo netikėta, dingo elektra, reikėjo strimgalviais šokti į objektus“, – kalba Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Gali grėsti baudos
Kai kurie prekybininkai prekiauja ir neturėdami elektros, atsiskaito be kasos aparato grynais pinigais. Mokesčių inspekcijos pareigūnai tvirtina, kad tokia prekyba teisėta, tačiau pirkėjui privalo išduoti dokumentą apie gautas pajamas, antraip grės baudos.
„Kiekvienam klientui išduoti popierinį dokumentą, kas patvirtina klientui, kad prekę įsigijo ar suteikta paslauga. Dokumentų pagrindu prekybininkas į apskaitą įtraukia grynuosius pinigus“, – tikina Mokesčių inspekcijos atstovas Rolandas Puncevičius.
Prezidentas Gitanas Nausėda negaili kritikos valstybinėms institucijoms, tarp jų Vyriausybiniam Krizių valdymo centrui, kurios neperspėjo gyventojų apie artėjančią audrą, dėl ko žmonės ir verslai iš anksto jai nepasiruošė, kad susimažintų nuostolius.
„Krizių valdymo centras tikrai nebuvo aukštumoje. Pasigedome žmonių informavimo“, – teigia G. Nausėda.
Vidaus reikalų ministrė vis dar aiškinasi, kodėl gyventojai iš Bendrojo pagalbos centro nesulaukė perspėjimų apie artėjančią audrą, o energetikos ministras Dainius Kreivys gina ESO, trečią parą nesugebančią pašalinti visų gedimų.
„Sąlygos yra atkūrimo elektros ypatingai sudėtingos. Žmonės dirba purve dieną, naktį. Sakyti, kad ESO dar kažko nedaro, aš nedrįsčiau“, – sako D. Kreivys.
ESO žada kompensacijas
ESO žada mokėti kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie be elektros išbus 3 ir daugiau parų. Kompensacijų dydis priklausys nuo metinės persiuntimo paslaugos mokesčių sumos dydžio. Pavyzdžiui, 150 kilovatvalandžių per mėnesį suvartojantis buitinis vartotojas gali tikėtis 35 eurų kompensacijos už tris paras ir po 82 centus už kiekvieną papildomą valandą. Tad panevėžietė Vaida už tris paras be elektros gali tikėtis 35 eurų ir po 20 eurų už kiekvieną papildomą parą.
„Kompensavimo skaičiavimo mechanizmas niekaip nesikeičia, nes skaičiuojama yra nuo pirmos sutrikimo dienos“, – teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.
„Jei per 3 paras gedimai nepašalinami, vartotojai gali tikėtis kompensacijų. Jų rekomenduojame patiems reikalauti, nes klausimas, ar ESO paskaičiuos, didelis. Geriausia rašyti, kad liktų įrodymai“, – tikina Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Gyventojai skundžiasi sėdintys be elektros, tačiau sulaukiantys iš ESO pranešimų apie atnaujintą elektros tiekimą. Žmonės baiminasi, kad taip elektros tiekėjas siekia nemokėti kompensacijų. ESO atstovai aiškina, kad tokias žinutes siunčia klientams, kurių teritorijoje persidengia keli gedimai, tačiau žada, kad kompensacijas mokėti nevengs, jas skaičiuos nuo pirmojo gedimo pranešimo.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
