Jei įvyktų tyčinis ar netyčinis incidentas, kokio dydžio teritoriją tai galėtų paveikti?
R. Stasiūnaitienė: Jei radioaktyviosios medžiagos pasklistų, tai pagal mūsų visus skaičiavimus radioaktyvios medžiagos Lietuvos nelabai pasiektų, jei galvojame apie radioaktyvųjį debesį. Visų pirma tai priklauso nuo atstumo – Lietuva nuo Ukrainos yra apie 970 km, kad yra labai didelis atstumas. Aišku, įtakos turi ir vėjo kryptis.
Kai karo pradžioje Ukrainos branduolinės energetikos objektų aikštelėse buvo karščiausi įvykiai, mes visąlaik prognozavome, kokias pasekmes tai galėtų turėti Lietuvai. Pagal visas prognozes, net jei ir vėjas pūstų į Lietuvos pusę, dėl didelio atstumo šalį pasiektų tik pėdsakai radioaktyvių medžiagų, kurias nustatytų oro siurbimo stotys, bet jie žmonių sveikatai ir Lietuvos taršai radioaktyviomis medžiagomis neturėtų jokios įtakos.
Todėl nekalbame apie kalio jodido gėrimą, nekalbame apie slėpimąsi, kas būtų aktualu įvykus avarijai Baltarusijos atominei elektrinei.
Kalbant apie Ukrainos teritoriją, kokią dalį ten galėtų paveikti?
R. Stasiūnaitienė: Didžiausios pasekmės, pagal mūsų prognozes, kurias atliekame kiekvieną dieną, būtų Ukrainai šalia Zaporižios atominės elektrinės. Dar turime turėti galvoje, kad visi reaktoriai yra išjungti ir jie neveikia, tai yra tikrai didelis palengvinimas.
Ne veltui Tarptautinė atominės energetikos agentūra jau po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje, yra išskyrusi pagrindines rizikingiausias zonas, kuriose galimas didžiausias poveikis radioaktyviųjų medžiagų ir poveikis žmonių sveikatai. Tai yra vadinama trisdešimties kilometrų zona, į kurią patenkame nuo Baltarusijos atominės elektrinės, 100 kilometrų, kur gali reikėti taikyti saugomuosius veiksmus, ir 300 kilometrų – tai jau toks suzonavimas. Visos teritorijos rodo, kad Lietuva į tą zoną nepatenka.
Jei elektrinės reaktoriai neveikia, incidentas vis tiek gali įvykti, ar ne?
S. Šlepavičius: Taip, kad ir reaktoriai yra sustabdyti, tačiau tuo skiriasi nuo kitų šiluminių elektrinių, kad vis tiek vyksta šilumos išsiskyrimas, tai likutinę šilumą reikia nuvesti į reaktorius.
Jei dingtų elektra ilgą laiką ir neturėtume, kaip jos atkurti, tai reaktoriai pradėtų kaisti. Kadangi reaktoriai pakankamai ilgą laiką yra sustabdyti, tai likutinė šiluma šiuo metu nėra labai didelė. Mes kalbame apie savaites, tai nėra valandos ar dienos. Mes turėtume laiko atvežti dyzelio, kad vėl būtų galima dyzelinius generatorius paleisti ir atstatyti reaktorių.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
