Pastarojo meto Lukašenkos režimo sprendimai rodo, kad kaimyninė šalis juda link antro fronto su Ukraina atidarymo.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neseniai pasirašė du dekretus dėl sienos apsaugos stiprinimo. Šį žingsnį jis žengė baltarusių pasieniečiams pareiškus apie neva numanomą Ukrainos ir Vakarų šalių „provokaciją“. A. Lukašenka taip pat pareiškė, kad Kyjivas prašo jo pasirašyti nepuolimo sutartį.
O Volodymyras Zelenskis iš karto tai paneigė ir sakė, kad Ukraina neketina pulti Baltarusijos. Tuo metu ekspertai naujo karo fronto pavojų vertina rimtai, bet pabrėžia, kad Minskas dėl to gali daug pralošti.
„Manau, kad ant kortos pastatyti Ukrainos ir Baltarusijos diplomatiniai santykiai. Taip pat – ekonominis bendradarbiavimas ir sankcijos. Neseniai gauta informacijos iš atvirų šaltinių, kad Ukrainos prašymu Baltarusija buvo išbraukta iš naujausio sankcijų paketo. Taigi, turime įtakos svertų pačiam A. Lukašenkai. Jis tai puikiai žino ir, kaip suprantu, kol kas susitarimų laikomasi“, – teigia karybos ekspertas iš Ukrainos Olegas Ždanovas.
Tačiau A. Lukašenka visgi išleido dekretą dėl kovinės parengties didinimo Ukrainos kryptimi. Kyjivas savo ruožtu imasi priemonių sienai su Baltarusija apsaugoti: masiškai minuoja teritorijas, stato apsauginę tvorą. Nepriklausomos baltarusių televizijos „Belsat“ apžvalgininkas Sergejus Pelesa mano, kad Ukraina ruošiasi gynybai ne be reikalo. Mat A. Lukašenka, Rusijos įspaustas į kampą, gali imtis desperatiškų veiksmų.
„Jis tikrai bijo Ukrainos atsako į agresiją iš Baltarusijos teritorijos. Tai reiškia, kad jis gali įtarti arba žinoti, kokių planų turi Maskva. Pagal šiuos planus, gali būti numatytas lemiamas smūgis Ukrainai vasarą arba pavasario pabaigoje“, – tvirtina „Belsat“ apžvalgininkas Sergej Pelesa.
Kiek tiksliai Rusijos karių jau dislokuota Baltarusijoje, nežinoma. Tačiau Ukrainos saugumo agentūros spėja, kad kovai parengtų kariškių dabar ten gali būti daugiau nei 10 tūkstančių. Be to, pagal abiejų šalių susitarimą, rusų kariuomenės buvimą Baltarusijoje apmoka šios šalies mokesčių mokėtojai.
„Rengti bet kokius karinius renginius, rengti pratybas su priimamais kariais ir parengties tikrinimo mokymus, tikrinti mobilizacijos sistemą. Tačiau, kai tu išdalini atsargas, ypač žmogiškuosius išteklius, tai reiškia, kad kariauti neketini“, – kalba O. Ždanovas.
Nerimą kelia ir tai, kad Baltarusjios pareigūnai ketina švelninti sveikatos reikalavimus karo tarnybai. Be to, A. Lukašenka paskelbė, kad šalyje bus nuodugniai įvertinti sveikatos apsaugos sistemos pajėgumai. Ekspertų nuomone, tai galėtų būti signalai, kad Minskas ruošiasi masinei mobilizacijai ir scenarijui, kai gali prireikti masiškai gydyti sužeistuosius.
Sausio 26 d., beje, buvo pranešta, kad A. Lukašenkos kariuomenė pradėjo ruošti naudojimui sandėliuose laikomą šarvuotąją techniką. Tačiau, pasak ekspertų, yra ir vidinių priežasčių, sulaikančių A. Lukašenką nuo atviros agresijos prieš Ukrainą.
„Manau, kad duoti ginklų žmonėms, kurie už tave nebalsavo, jam būtų didžiulė politinė rizika. O kas, jeigu rytoj šie batalionai atsuks savo ginklus į priešingą pusę? Kils pilietinis karas? Saugumo pajėgos prieš gyventojus? Tai yra vienas iš A. Lukašenką stabdančių veiksnių, neleidžiančių jam dislokuoti kariuomenės ir rengti ją karui“, – kalba O. Ždanovas.
O baltarusių opozicionierius Pavelas Latuška būgštauja, kad A. Lukašenka vis dar gali pradėti tiesioginį karą prieš Ukrainą. Viename interviu P. Latuška prisiminė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitą į Minską. Jo metu, kaip įtaria opozicija, buvo aptartas slaptas protokolas, kurį neseniai pasirašė Rusijos ir Baltarusios gynybos ministrai.
„Tikriausiai buvo kalbama apie bendrą karinės grupuotės valdymą, apie Rusijos vadovavimą šiai bendrai karinei grupuotei, apie šios bendros grupuotės skaičiaus didinimą. Anksčiau buvo kalbama apie 100 tūkst. karių. Manau, kad karas buvo pagrindinė A. Lukašenkos ir S. Lavrovo susitikimo tema“, – tikina P. Latuška.
Jungtinių Valstijų Karo tyrimų institutas įspėja, kad puolimas iš Baltarusijos gali prasidėti jau šių metų rudenį. Esą iki to laiko Rusija spės paruošti savo karinę pramonę naujam invazijos etapui.
Taigi, ekspertai ragina Europos Sąjungą sustiprinti sankcijas Baltarusijai – visų pirma, apriboti jos galimybes įsigyti iš Vakarų ginkluotės komponentus, kuriuos Minskas tikriausiai perduoda Rusijai.
