Inspektoriai tokias įmones ketina ir įspėti, ir bausti, o visus kitus darbdavius ragina šiomis dienomis pasirūpint ne tik vėsinimu darbo vietoje, bet kad būtų pakankamai vandens, darbuotojams būtina organizuoti ir papildomas poilsio pertraukėles.
Medikai ir iš viso rekomenduoja pakeisti darbo valandas, kad per karščio piką žmonės galėtų pailsėti.
Plieskiant saulei, o temperatūrai kylant iki trisdešimties ir daugiau karščio, techniką kuria trinkelių klojėjai. Per karščius dirbti nėra paprasta: „Žymiai sunkiau. Ir viskas prilipę, ir sveikatos mažiau tada.“
Vyrai jau susitaikė, kad gali tekti į darbą eiti ketvirtą ryto:
„Anksčiau jeigu mėnesiais karščiai, dirbdavom nuo ryto, nuo keturių, nuo penkių.“
„Gerai jaučiuosi. Dar nemirštu.“
Tačiau gerai jaučiasi ne visi. Valstybinė darbo inspekcija pastarosiomis dienomis gauna šūsnis skambučių. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus inspektorė vardija – daugiausiai skundžiasi dirbantieji ne lauke, o po stogu.
„Dažniausiai skundžiasi prekybos centrų, mažų parduotuvėlių pardavėjai. Prekybos centrai turi labai neblogą vėdinimą, jų pakraščiuose išdėstytos mažos parduotuvėlės ir labai dažnai būna, kad ten vėdinimas yra nepakankamas. Kur vėlgi darbdaviai nesusitvarkė kondicionierių, arba kondicionieriai sugedę. Ir reikia nedelsiant spręsti“, – sako inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Kai kurie prie kryžiaus kalami prekybos centrai atkerta, esą į juos tiesiogiai nesikreipia niekas. Esą kitaip – reaguotų. Nors priduria, kad prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės turi pačios pasirūpinti kondicionavimo sistema. Tad jeigu kam per tvanku – turi kreiptis į savo įmonės vadovą.
„Tos įmonės, kurios nuomojasi patalpas, priklausomai nuo tos erdvės, kur įsikuria jų parduotuvėlė, nuo specifikacijų, pačios rūpinasi kondicionavimu“, – teigia „RIMI“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
O dar darbuotojams darbdaviai tokiomis dienomis kaip dabar turi tiekti šaltą vandenį bei organizuoti specialias dešimties minučių pertraukas.
„Jeigu yra karšta, reiškia darbuotojams taikomos specialiosios pertraukos. Per kurias jie palieka kažkurias patalpas, ir eina atsivėsinti“, – teigia R. Zubkevičiūtė.
Karštis kliūva ne tik dirbantiesiems, bet ir sportininkams. Vilnietis Giedrius leisdavo sau ilgiau pamiegoti, pastarosiomis dienomis sportuoti tenka keltis anksčiau.
„Dabar kiek čia, pusė devynių, ir jau dvidešimt keturi laipsniai. Tai jau… Bet parke gerai, parke pavėsiukas, vėjukas. Galima sportuoti“, – sako sportininkas Giedrius.
Sportą ar pasivaikščiojimą ankstesnį rytą šiomis dienomis renkasi ir daugiau žmonių. O karštį pakelti gali ne visi: „Karšta, kraujospūdis galbūt kažkiek krenta ir reikia daugiau kavos. Bet šiaip, aišku, smagu, kad vasara.“
„Pačiame karščio pike, nuo vienuoliktos iki šešioliktos valandos, padarykim siestą, kaip pietuose taip, pailsėkime. Geriau anksčiau pradėkime“, – teigia dispečerinės tarnybos vadovas, medikas Mindaugas Kliukas.
Profesionalios sportininkės karštį toleruoja lengviau, ir mėgėjams, pavyzdžiui, bėgikams, žeria patarimų.
„Mums sportininkams tai nėra didžiausia bėda, nes pasaulio čempionatai vyksta karštu metu. Tai turim tam tikrą geresnę adaptaciją“, – kalba ėjikė Brigita Virbalytė.
„Reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, gerti daug vandens. Gryno vandens, o ne saldiklių kokių. Užsidėti kepuraitę“, – sako ėjikė Austėja Kavaliauskaitė.
